Kokia liga yra aprašoma?
Miokardo infarktas − tai širdies raumens pažeidimas, kai užsikimšus širdį maitinančioms kraujagyslėms visiškai nutrūksta dalies širdies raumens ląstelių (kardiomiocitų) aprūpinimas krauju. Tai pavojinga išeminės širdies ligos forma, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ši liga turi tendenciją ,,jaunėti“, pažeidžia jaunų, vos 30 metų sulaukusių, vyrų širdis.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Su amžiumi kraujagyslėse didėja aterosklerotinių plokštelių. Aukštas kraujo spaudimas, žmogaus patiriamas nuolatinis fizinis ir emocinis stresas skatina kraujagysles spazmuoti, dėl to aterosklerotinės plokštelės gali atplyšti, nukeliauti iki širdį maitinančių vainikinių (koronarinių) kraujagyslių ir jas užkimšti. Taip susidaro trombas, kuris užkemša vainikinę kraujagyslę ir sustabdo tam tikros širdies raumens srities aprūpinimą krauju, tad nutrūksta ir deguonies bei maisto medžiagų tiekimas į tą raumenų sritį, ji apmiršta ir nustoja vykdyti funkciją. Miokardo infarktui turi įtakos ir genetika, paveldėjimas. Jei artimi šeimos nariai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, infarktu, tikimybė patirti šią patologiją padidėja.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Pagrindiniai miokardo infarkto atsiradimo rizikos veiksniai yra šie:
- vyriškoji lytis,
- padidėjęs arterinis kraujo spaudimas,
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje,
- rūkymas,
- antsvoris,
- cukrinis diabetas,
- riebaus maisto vartojimas,
nervinė įtampa.
Kokie yra ligos simptomai?
1) Staigus stiprus skausmas už krūtinkaulio, pasireiškiantis sunkumu, gniaužimu, plėšimu arba spaudimu.
2) Skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių. Kartais jo stiprumas būna banguojantis. Gali prasidėti naktį, paryčiui. Glicerolio trinitratas (nitroglicerinas) nepadeda, skausmas nerimsta.
3) Skausmas gali plisti į visą krūtinę, kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį.
4) Kiti požymiai: silpnumas, nerimas, dusulys, prakaitavimas, mirties baimė, sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas, širdies plakimas.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Miokardo infarktą diagnozuoti gali kvalifikuotas gydymo įstaigos personalas, atlikęs tam tikrus tyrimus ir tinkamai įvertinęs jų rezultatus. Atliekant širdies kraujagyslių angiografiją galima nustatyti užkimšusios kraujagyslės lokalizaciją. Diagnouojant yra vertinama elektrokardiograma, atliekami echokardiografinis, rentgeno ir biocheminių žymenų kraujo koncentracijoje padidėjimo nustatymo tyrimai.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Ištikus miokardo infarktui labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytojus, nes uždelsus galima staigioji mirtis, negrįžtamai miršta širdies raumuo. Miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje.
Svarbu kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą ir atvykti į ligoninę, kad būtų galima išsaugoti kuo daugiau gyvybingo širdies raumens. Pirmosios 6 valandos įvykus infarktui − pačios svarbiausios. Jeigu vainikinė arterija neatveriama laiku − arba trombą tirpdančiais vaistais, arba specialiu balionėliu per kateterį, dalis širdies raumens apmiršta ir toje vietoje visam laikui lieka randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. Liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gali varginti krūtinės angina, grėsti pakartotinis infarktas, ištikti staigioji mirtis.
Pirmoji pagalba namuose atsiradus miokardo infarkto simptomams:
1) sučiulpiama arba sukramtoma 160 – 325 mg aspirino;
2) sučiulpiama glicerolio trinitrato ( nitroglicerino) tabletė ( 0,5 mg po liežuviu kas 5min., iki 3 dozių);
3) nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba; nepatariama vykti į ligoninę savo transportu, juolab vairuoti automobilį pačiam.
Gydymas ligoninėje − gydymo metodai, padedantys suardyti, ištirpdyti vainikinę arteriją užkimšusį trombą ( krešulį):
1) tabletėmis skiriama aspirino ir kitų į jį panašių vaistų, slopinančių kraujo trombocitų sulipimą ir mažinančių trombų susidarymą; lašinama antitrombozinių, t. y. mažinančių kraujo krešėjimą, vaistų ( heparino ir į jį panašių);
2) į veną lašinama vaistų, tirpdančių trombus ( atliekama vadinamoji trombolizė) arba
3)operacinėje atliekama vainikinių arterijų praplėtimo specialiu balionėliu procedūra, kartu implantuojami ir arterijų plėtikliai − stentai, neleidžiantys pažeistai kraujagyslei užsidaryti;
4)jeigu atliekant vainikinių arterijų angiografiją nustatomas ne vienos, o visų vainikinių arterijų pažeidimas ir jų negalima išplėsti, širdies komandoje aptariama širdies operacijos galimybė − jos metu atveriama krūtinės ląsta ir suformuojamos nuosruvos;
5)beta adrenoblokatoriai − šie vaistai ne tik retina pulsą ir mažina kraujospūdį, bet ir apsaugo nuo pakartotinio miokardo infarkto ir staigiosios mirties, todėl juos reikia vartoti nuolatos;
6) angiotenziną konvertuojančio fermento slopikliai ( inhibitoriai) − jie ne tik stabdo kairiojo skilvelio išsiplėtimą, ypač persirgus miokardo infarktu;
cholesterolį mažinantys vaistai ( statinai) − padeda stabilizuoti aterosklerotines plokšteles, mažina kraujagyslių uždegimą, pakartotinio infarkto riziką.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Vainikinių arterijų angiografijos galimos komplikacijos:
- 1 iš 50 pacientų pasitaiko kraujavimų, hematomų kateterio įvedimo vietoje, širdies ritmo sutrikimų, inkstų funkcijos pablogėjimo, sukeltų kontrastinio skysčio ( dažniau − sergant cukriniu diabetu), kraujospūdžio sumažėjimo ar širdies ritmo suretėjimo;
- 1 iš 200 pacientų pasitaiko alerginių reakcijų kontrastiniam skysčiui ar anestetikui;
- 10 − 15 pacientų iš 100 per pirmuosius 6 mėnesius po procedūros gali vėl susiaurėti išplėstoji arterija, dėl to gali tekti procedūrą kartoti ar siūlyti kitus gydymo metodus ( širdies operaciją).
Labai retai pasitaikančios komplikacijos: 1 iš 100 pacientų gali įvykti miokardo infarktas, 1 iš 500 − 1000 infekcinių komplikacijų ( kraujo užkrėtimas), insultas, širdies tamponada, įvairios (oro, kraujo krešulių ar nutrūkusių kateterių) embolijos, pažeidžiančios įvairių organų funkcijas, pavojingas kraujavimas ar mirtis, gali tekti skubiai operuoti širdį.
Atsisakius angioplastikos ir stentavimo gydoma visais reikiamais vaistais, tačiau greičiausiai jų teks vartoti vis daugiau ir daugiau, nes širdies kraujotaka išliks sutrikdyta.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Atsisakius gydytis padidėja staigiosios širdinės mirties, grėsmingų ritmo sutrikimų, vožtuvų pažeidimo išsivystymo ar net širdies raumens plyšimo rizika. Nepagerinus kraujagyslių praeinamumo širdies raumens pažeidimas sukelia širdies nepakankamumą.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Ligoninėje, be medikamentinio gydymo, taikoma reabilitacija ir kineziterapija, ligoniai turi galimybę važiuot toliau gydytis į kardiologijos profilio reabilitacijos įstaigą.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Vartoti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas. Nepamirškite pranešti gydytojui apie buvusius krūtinės skausmus, nors jie ir praėję. Nevartokite nereceptinių vaistų prieš tai nepasitarę su gydytoju. Pasikalbėkite apie savijautą su artimaisiais arba gydytoju. Jausti baimę, pyktį, neviltį ir kaltę visiškai normalu. Kalbėdamiesi apie tai atvirai galite sau padėti juos įveikti. Jeigu manote, kad esate prislėgti, pasikalbėkite su gydytoju.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Norint sau padėti išvengti infarkto svarbu :
- mažinti padidėjusį kraujo spaudimą ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje
- tinkamai ir pagal gydytojo nurodymus gydyti cukrinį diabetą
- sveikai maitintis, vartoti kuo daugiau šviežių vaisių, daržovių, žuvies produktų, gerti pakankamai vandens (1 kg svorio 30 ml vandens per parą)
- vengti streso
- nerūkyti, nevartoti narkotinių medžiagų
- saikingai vartoti alkoholinius gėrimus
- pakankamai judėti − nebūtina valandų valandas ir septynias dienas per savaitę praleisti sporto klubuose, užtenka ir kasdienio aktyvaus 60 minučių trukmės pasivaikščiojimo gryname ore
- stengtis išlaikyti optimalų kūno svorį ir neturėti antsvorio
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Į savo šeimos gydytoją ar gydytoją kardiologą.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.