Kokia liga yra aprašoma?
Stabilioji krūtinės angina. Išeminė širdies liga vystosi, kai dėl ligos ar kitų priežasčių pažeidžiamos vainikinės arterijos − pagrindinės kraujagyslės, aprūpinančios širdį krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Dažniausiai dėl to kaltos cholesterolio plokštelių sankaupos ar kraujagyslių uždegimai.
Besikaupiančios ant vainikinių arterijų cholesterolio plokštelės jas susiaurina, mažėja į širdį tekančio kraujo srautas, o dėl to gali atsirasti krūtinės skausmai (angina), dusulys ar kiti išeminės širdies ligos požymiai ir simptomai. Visiškas užsikimšimas gali sukelti miokardo infarktą.
Išeminė širdies liga dažnai vystosi kelis dešimtmečius, todėl gali likti nepastebėta tol, kol atsiranda jos klinikiniai požymiai. Būtina atitolinti ligą propaguojant sveiką gyvenseną.
Stabilioji krūtinės angina, dar vadinama krūtinės angina, gali būti pasikartojantis ar staigus krūtinės skausmas, sukeltas sumažėjusio kraujo prietėkio į širdies raumenį. Paprastai apibūdinama kaip spaudimas, sunkumas ar skausmas krūtinės srityje.
Krūtinės angina gana dažna, bet kartais ją sunku atskirti nuo kitų rūšių krūtinės skausmo. Jaučiant nepaaiškinamą skausmą krūtinėje, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Anginą sukelia sumažėjęs kraujo prietėkis į širdies raumenį. Kraujas perneša deguonį, kurio reikia širdies raumeniui išgyventi. Nepakankamas širdies raumens aprūpinimas deguonimi sukelia būklę, vadinamą išemija.
Dažniausia priežastis, dėl kurios taip nutinka − išeminė širdies liga, arba aterosklerozė. Širdies (vainikinės) arterijos gali susiaurėti dėl iš riebalų, cholesterolio, ląstelių apykaitos atliekų, kalcio ir kitų medžiagų susidariusių nuosėdų, vadinamų aterosklerozinėmis plokštelėmis.
Sumažėjęs kraujo prietėkiui širdis negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo. Tuo metu, kai deguonies poreikis mažas, pavyzdžiui, ilsintis, širdies raumeniui gali pakakti mažiau deguonies, todėl anginos simptomų gali nebūti. Bet padidėjus deguonies poreikiui, pvz., atliekant fizinius pratimus, deguonies trūkumas gali sukelti krūtinės anginą.
Stabiliąją krūtinės anginą paprastai sukelia fizinis krūvis. Kiti veiksniai, pavyzdžiui, emocinis stresas, šaltis, rūkymas, taip pat gali susiaurinti arterijas ir sukelti stabiliąją krūtinės anginą.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Riziką susirgti išemine širdies liga didina šie rizikos veiksniai:
Tabako vartojimas. Kramtomasis tabakas, rūkymas ir ilgalaikis pasyvus rūkymas pažeidžia širdies arterijų sieneles, ant jų susidariusios cholesterolio sankaupos trikdo kraujo tėkmę.
Diabetas padidina riziką susirgti išemine širdies liga, kuri sukelia anginą ar miokardo infarktą.
Padidėjęs kraujo spaudimas pažeidžia arterijas, spartindamas jų sienelės storėjimą.
Padidėjęs cholesterolio kiekis arba trigliceridų koncentracija kraujyje. Padidėjęs blogojo cholesterolio, t. y. mažo tankio lipoproteinų (MTL), kiekis didina krūtinės anginos ir miokardo infarkto riziką. Padidėjęs trigliceridų − tam tikrų kraujo riebalų, susijusių su mityba − kiekis taip pat nepageidaujamas.
Asmeninė ar šeimos istorija, susijusi su širdies liga. Išemine širdies liga sergančiam arba jau patyrusiam miokardo infarktą žmogui gresia didesnė rizika susirgti krūtinės angina.
Vyresnis amžius. Vyresni kaip 45 metų vyrai ir vyresnės nei 55 metų moterys rizikuoja susirgti labiau nei jaunesnio amžiaus žmonės.
Mažas fizinis aktyvumas. Kartu su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, padidėjusiu kraujo spaudimu, 2 tipo cukrinio diabetu ir nutukimu tai – grėsmingas veiksnys. Tačiau prieš pradedant vykdyti fizinio aktyvumo programą svarbu pasitarti su gydytoju.
Nutukimas. Nutukimas didina krūtinės anginos ir širdies ligų riziką, nes yra susijęs su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, padidėjusiu kraujo spaudimu ir diabetu. Kad sugebėtų aprūpinti krauju perteklinį audinį, širdis turi dirbti sunkiau.
Stresas. Stresas gali padidinti riziką susirgti krūtinės angina ir patirti miokardo infarktą. Dažnas stresas, pyktis gali padidinti kraujo spaudimą. Tam tikrų streso metu gaminamų hormonų koncentracijos šuoliai gali susiaurinti kraujagysles ir pasunkinti krūtinės anginą.
Kokie yra ligos simptomai?
Krūtinės skausmas ar diskomfortas, plintantis į rankas, kaklą, žandikaulį, pečius ar nugarą. Skausmą krūtinėje gali lydėti pykinimas, nuovargis, dusulys, prakaitavimas, svaigulys.
Krūtinės skausmas ir diskomfortas krūtinėje gali būti apibūdinti kaip spaudimas, pilnumas ar skausmas krūtinės centre. Dalis žmonių mano, kad tai − virškinimo sutrikimas.
Anginos sunkumas, trukmė ir tipas gali skirtis. Nauji arba skirtingi pakitę simptomai gali reikšti pavojingesnę krūtinės anginos formą (nestabilią krūtinės anginą) ar miokardo infarktą.
Stabilioji krūtinės angina − labiausiai paplitusi anginos forma, paprastai pasireiškianti fizinio krūvio metu ir nurimstanti pailsėjus. Jei krūtinės diskomfortas yra naujas simptomas, svarbu kreiptis į gydytoją − išsiaiškinti skausmo priežastį ir gauti tinkamą gydymą. Jei stabili krūtinės angina sunkėja ar jos simptomai keičiasi, patartina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Stabilios krūtinės anginos charakteristikos: krūtinės angina pasireiškia širdžiai dirbant sunkiau, pvz., sportuojant arba lipant laiptais. Trunka trumpai, neretai 5 min. ar mažiau. Nurimsta pailsėjus ar suvartojus anginai gydyti skirtus vaistus.
Moterų anginos simptomai gali skirtis nuo klasikinių krūtinės anginos simptomų. Pavyzdžiui, moteris dažnai pykina, dusina, skauda pilvą ar jaučiamas didelis nuovargis. Moteris gali jausti ir diskomfortą kaklo, žandikaulio ar nugaros srityje. Šie skirtumai gali lemti vėlyvą kreipimąsi į specialistus.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Iš pradžių ligonio teiraujamasi apie patirtus simptomus. Taip pat klausiama apie bet kokius rizikos veiksnius, atliekamas fizinis ištyrimas. Yra keletas tyrimų, kuriuos gydytojas gali paskirti, siekdamas išsiaiškinti, ar žmogus serga krūtinės angina.
Elektrokardiograma (EKG). Kiekvienas širdies dūžis yra sukeltas elektros impulso, kurį sukuria specialios ląstelės širdyje. Elektrokardiograma fiksuoja šių elektros signalų kelią per širdį. Stebėdamas EKG, gydytojas gali nustatyti, ar kraujotaka per širdį yra normali, sulėtėjusi ar sutrikdyta.
Krūvio testai (testavimas nepalankiomis sąlygomis). Kartais anginą lengviau diagnozuoti, kai širdis dirba sunkiau − einant bėgtakiu ar minant stacionarų dviratį stebimas kraujo spaudimas ir EKG rodikliai. Krūvio testo metu gali būti atliekami ir kiti tyrimai. Kartais gali būti vartojami vaistai, verčiantys širdį dirbti dažniau.
Echoskopija (echokardiograma) − naudojant ultragarso bangas išgaunami įvairūs širdies vaizdai. Tyrimo metu galima nustatyti su angina susijusias problemas, pvz., ar tos sritys, kuriose sutrikusi kraujotaka, gauna pakankamai kraujo. Ultragarsinis tyrimas kartais skiriamas fizinio krūvio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu.
Krūtinės ląstos rentgenograma. Šis tyrimas suteikia galimybę pamatyti širdies bei plaučių vaizdą ir įvertinti širdies dydį.
Vainikinių arterijų angiografija − panaudojant rentgeną ištiriamas širdies kraujagyslių spindis. Tai viena iš grupės procedūrų, žinomų širdies kateterizacijos pavadinimu. Tyrimo metu į širdies kraujagysles suleidžiama kontrastinės medžiagos (dažo), kuri matoma rentgeno aparatu. Šis aparatas greitai sudaro vaizdų (angiogramų) serijas, leidžiančias įvertinti kraujagyslių spindį − praeinamumą.
Širdies kompiuterinė tomografija (KT) – gali parodyti arterijų susiaurėjimą ir širdies dydį.
Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Širdies MRT metu žmogus guli ilgo vamzdžio formos aparato viduje. Tyrimo metu įvertinama širdies ir vožtuvų funkcija, struktūra ir kraujagyslės.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Vaistai:
Nitratai. Dažnai vartojami anginai gydyti. Jie atpalaiduoja ir praplečia kraujagysles, todėl daugiau kraujo atiteka į širdies raumenį. Labiausiai paplitusi nitrato forma anginos priepuoliui gydyti − nitroglicerino tabletės.
Aspirinas − slopina kraujo krešėjimą, palengvindamas kraujo tėkmę pro susiaurėjusias širdies arterijas. Kraujo krešėjimo slopinimas gali sumažinti ir miokardo infarkto riziką. Tačiau negalima pradėti vartoti šio vaisto nepasitarus su gydytoju.
Krešėjimą veikiantys vaistai (antiagregantų grupė). Kai kurie vaistai, sumažindami trombocitų galimybę sulipti, gali padėti išvengti kraujo krešulių.
Beta blokatoriai – veikia blokuodami hormono epinefrino, dar žinomo kaip adrenalinas, poveikį. Rezultatas – širdis plaka lėčiau ir mažesne jėga, sumažindama kraujo spaudimą. Beta blokatoriai taip pat padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, pagerindami kraujotaką ir palengvindami krūtinės anginos eigą arba užkirsdami jai kelią.
Statinai – vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje. Jie veikia blokuodami cholesterolio gamybai reikalingos medžiagos susidarymą. Taip pat gali padėti organizmui suskaidyti cholesterolį, plokštelių pavidalu sukauptą arterijų sienelėse, t. y. padėti užkirsti kelią kraujagyslių susiaurėjimui.
Kalcio kanalų blokatoriai, dar vadinami kalcio antagonistais, atpalaiduoja ir išplečia kraujagysles, paveikdami arterijų sienelių raumenines ląsteles. Dėl to padidėja kraujo prietėkis į širdį, palengvėja krūtinės anginos simptomai arba užkertamas kelias jos išsivystymui.
Medicininės procedūros ir operacijos:
Angioplastika ir stentavimas. Angioplastikos metu į susiaurėjusią arteriją įkištas nedidelis balionas pripučiamas, kad arterija išplėstų, ir paprastai įterpiama mažytė vielos ritė (stentas), palaikanti arteriją atvirą. Ši procedūra pagerina kraujotaką širdyje, pašalina krūtinės anginą arba palengvina jos simptomus.
Vainikinių arterijų šuntavimo operacijos. Vainikinių arterijų šuntavimo operacijų metu panaudojus iš kitos kūno vietos paimtą veną arba arteriją apeinama užsikišusi ar susiaurėjusi širdies arterijos atkarpa. Šuntavimo operacija padidina kraujo prietėkį į širdį ir pašalina krūtinės anginą arba palengvina jos simptomus.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Įprastinio gydymo metu ryškesnių šalutinių gydymo padarinių nepastebima.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Nesilaikant gydytojo nurodymų yra didelė grėsmė susirgti miokardo infarktu.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Privalu laikytis sveikos gyvensenos principų: atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą, mažinti antsvorį, didinti fizinį aktyvumą iki 30 − 45 min. per dieną, 5 – 7 kartus per savaitę, sureguliuoti mitybą − riboti daug cholesterolio, sočiųjų riebalų rūgščių turinčių produktų vartojimą.
Svarbi medikamentinė profilaktika: dislipidemijos, arterinės hipertenzijos korekcija, atitinkama glikemijos korekcija sergant cukriniu diabetu. Pacientai turi nuolatos vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Koreguoti gydymą (keisti vaistus, jų dozes ar nutraukti jų vartojimą) galima tik pasitarus su šeimos gydytoju ar kardiologu.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Būtina žinoti, kad užėjus anginos skausmų priepuoliui būtina nutraukti fizinį krūvį ir numalšinti skausmą nitroglicerinu (iš viso iki penkių tablečių kas 5 min.). Skausmui nepraeinant per 20 minučių – nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas. Prireikus jis nusiųs konsultuotis su kardiologu.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
http://www.lcs.lt/index.php/pacientams
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.