Astma

 Kokia liga yra aprašoma?

Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, galinti prasidėti bet kokiame amžiuje, net kūdikystėje. Liga neužkrečiama, tačiau iki galo neišgydoma, pasiekiamas tik ilgalaikis pagerėjimas. Kartais nealerginę astmą, provokuojamą tik virusų, vaikai „išauga“ 7 − 10 gyvenimo metais.

Daug dažniau serga vaikai, kurių šeimoje arba giminėje yra sergančiųjų astma ar kitomis alerginėmis ligomis, ir vaikai, kurie buvo beriami („alergijos žygis“). Astma sergančių vaikų kvėpavimo takai į įvairius aplinkos veiksnius reaguoja daug jautriau nei sveikų vaikų.

Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?

  • Šiuo metu tiriama keliolika genų, galinčių lemti astmos atsiradimą. Yra žinoma, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis genetiškai paveldimas (jei vienas iš tėvų alergiškas − 50 proc., jei abu tėvai − 75 proc., kad vaikas bus alergiškas).
  • Bronchų uždegimas − pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Astmai paūmėjus, bronchai susitraukia (spazmuoja). Bronchų gleivinė pabrinksta ir juos užkemša besiskiriančios tąsios gleivės. Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – atsiranda dusulys.

Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?

Astmos atsiradimą ar paūmėjimą skatina įvairūs rizikos veiksniai:

  • Namų ar išorinės aplinkos alergenai (pvz., namų dulkių erkutės, naminiai gyvūnai, paukščiai, tarakonai, pelėsiniai grybeliai, augalų žiedadulkės)
  • Dirgikliai (tabako dūmai, dulkės, šaltis, šiluma, cheminiai dirgikliai – aerozoliai, kvepalai ir kt., vaistai, infekcija – dažniausiai virusinė)
  • Fizinis krūvis
  • Psichiniai dirgikliai – emocinė įtampa
  • Gastroezofaginis refliuksas – stemplę dirgina į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys.

Kokie yra ligos simptomai?

  • Kosulys– iš pradžių sausas, gali būti priepuolinis, vėliau, būklei gerėjant – drėgnas, neatkosėjama skreplių (neproduktyvus), galiausiai – drėgnas, atkosėjama skreplių (produktyvus).
  • Negausus skreplių atkosėjimas
  • Dusulys – atsiranda astmai paūmėjus. Ilgą laiką sergantys vaikai įpranta prie šios būklės ir dusuliu nesiskundžia.
  • Krūtinės spaudimo pojūtis – vaikas gali skųstis, kad spaudžia, slegia krūtinę, kartais tas jausmas vadinamas skausmu.
  • Švokštimas (švilpimas) – garsas iškvepiant, kurį girdit Jūs ar jaučia Jūsų vaikas.
  • Esant astmos paūmėjimui – pagalbinių raumenų (tarpšonkaulinių, viršraktikaulinių) dalyvavimas kvėpuojant, dažnas širdies ritmas, dažnas kvėpavimas, susijaudinimas ar mieguistumas, retai − melsvumas apie lūpas.

Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?

  • Liga nustatoma remiantis vaiko ligos istorija, simptomais, klausant plaučius – girdimi karkalai, švokštimas, pailgėjęs iškvėpimas.
  • Matuojamas deguonies kiekis kraujyje.
  • Prireikus atliekami kiti diagnostiniai tyrimai (bendras kraujo tyrimas – eozinofilijai nustatyti, bendrasis IgE kiekis serume; krūtinės ląstos rentgenograma – įtarus plaučių uždegimą ar kitas ligas, skreplių pasėlis – įtarus bakterinės kilmės bronchinės astmos paūmėjimą).
  • Alergija įrodoma atliekant alerginius odos dūrio mėginius ir / ar nustatant įkvepiamiems alergenams specifinių IgE antikūnų kiekį kraujo serume.
  • Vyresniems nei 5 − 7 metų amžiaus vaikams atliekami ir plaučių funkcijos tyrimai.
  • Nėra vieno tyrimo, kurį atlikus būtų galima diagnozuoti astmą.

Kokie gydymo metodai yra prieinami?

Astmai gydyti skiriami dviejų grupių vaistai:

  • Pirmosios pagalbos vaistai skirti astmos priepuoliui nutraukti (simptominiai vaistai) − tai greitai ir trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai (pvz., salbutamolis) bei gliukokortikoidai (hormonai). Geriamieji ar į veną leidžiami gliukokortikoidai (pvz., prednizolonas, metilprednizolonas) gali būti skiriami trumpalaikiais kursais astmos paūmėjimo metu. Šie vaistai vartojami nereguliariai, tik prireikus, prasidėjus dusuliui.
  • Palaikomajam ( uždegimo ir profilaktiniam) gydymui vartojami kasdieniai (kontroliuojamieji) vaistai, skirti gydyti uždegimą ir išvengti astmos paūmėjimų.

Vaistai, skirti ilgalaikiam gydymui (kontroliuojamieji):

  • Įkvepiamieji gliukokortikoidai  − hormonai (pvz., flutikazonas, budezonidas), skiriami ilgą laiką (mėnesiais, metais) nuolatinei astmai gydyti.
  • Leukotrienų receptorių antagonistai (vienintelės tabletės) – dažnai skiriami mažiems vaikams, ypač kai astmą provokuoja virusinė infekcija, fizinis krūvis.
  • Ilgai veikiantys ß2 agonistai (poveikis išlieka iki 12 val.) (pvz., salmeterolis, formoterolis) –  gali būti skiriami tik vyresniems nei 5 m. vaikams, ir tik kartu su gliukokortikoidais (hormonais). Ypač tinka, kai kamuoja naktiniai astmos priepuoliai.
  • Sudėtiniai vaistai – kombinuoti įkvepiamųjų gliukokortikoidų (hormonų) ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų preparatai (pvz., SeretideSymbicort). Šiuos vaistus vartoti patogu,  astmos kontrolei pasiekti reikia mažesnių įkvepiamųjų gliukortikoidų (hormonų) dozių.

Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?

  • Tinkamai vartojami vaistai pagal gydytojo nurodymus, dažniausiai šalutinių poveikių nesukelia.
  • Kartais dėl ilgalaikių salbutamolio inhaliacijų gali pasireikšti dažnesnis širdies ritmas.
  • Trumpai veikiantys bronchus plečiantys sirupiniai vaistai sukelia rankų drebulį, greitą širdies plakimą, neramumą, odos niežėjimą, bėrimus, todėl vaikams nerekomenduojami.
  • Įkvepiamieji vaistai patenka tiesiai į kvėpavimo takus, todėl nepageidaujamas poveikis būna žymiai mažesnis.
  • Įkvepiamieji gliukokortikoidai (hormonai), skiriami ilgą laiką ir labai didelėmis dozėmis, gali padidinti apetitą, todėl vaikai gali priaugti svorio, kartais slopinamas vaiko augimas, tačiau nutraukus šiuos vaistus ar sumažinus dozę šie požymiai išnyksta.

Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?

Negydoma astma gali komplikuotis plaučių uždegimu, atelektaze (kai užsikemša smulkieji bronchai), gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas. Jei astmos paūmėjimas sunkus, vaikas gali net uždusti.

Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?

  • Sergant astma gali būti taikoma specifinė imunoterapija, tačiau tik tada, kai nepadeda įprastinis gydymas, kai yra labai didelis įsijautrinimas, aukšti specifinių IgE titrai. Efektyviausia specifinė imunoterapija astmos atveju − gydymas namų dulkių erkių alergenais. Gydoma ir žiedadulkių alergenais. Klasikinis imunoterapijos būdas – poodinis, tačiau pastaraisiais metais įrodytas poliežuvinės imunoterapijos efektyvumas. Vaikams siūloma taikyti nuo 5 − 6 metų. Manoma, kad ji subrandina imuninę sistemą.
  • Antikūnų prieš IgE terapija − anti-IgE monokloninis antikūnas omalizumabas yra pirmasis biologinis imunoreguliacinis vaistas astmai gydyti. Skiriamas vyresnio amžiaus vaikams, jei astmą sunku kontroliuoti įprastiniais vaistais. Vartojamas į veną mažina cirkuliuojančio kraujyje IgE koncentraciją. Vienas didžiausių omalizumabo trūkumų − jo kaina (tai brangus vaistas).

Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?

Venkite astmą provokuojančių veiksnių, prižiūrėkite namų aplinką. Pasitikrinkite pas gydytoją (vaikų alergologą ar pulmonologą) nors du ar tris kartus per metus, net jei Jūsų vaikas jaučiasi gerai ir kvėpuoja lengvai.

Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?

Šeimos gydytojas ir / ar vaikų ligų gydytojas bei gydytojas specialistas – vaikų alergologas ar pulmonologas.

Kur galima rasti papildomos informacijos?

Anglų kalba − asthma.com, Uptodate.com: simptomai ir diagnostikagydymas.

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.