Kokia liga yra aprašoma?
Herpetinis stomatitas – tai burnos minkštųjų audinių uždegimas.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Vis dėlto stomatitą taip pat gali sukelti ir kiti virusai, bakterijos ar grybeliai.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą.
Kokie yra ligos simptomai?
Liga prasideda ūmiai. Vaikas karščiuoja, sustiprėja seilėtekis, iš burnos gali sklisti blogas kvapas, padidėti regioniniai limfmazgiai, kraujuoti iš dantenų. Burnos ertmės, lūpų, liežuvio gleivinėje, aplink lūpas formuojasi pavienės pūslelės, pripildytos skaidraus skysčio, arba tokių pūslelių grupės. Joms plyšus, formuojasi vadinamosios aftos – skausmingos žaizdelės. Jos yra apvalios, negilios, dugnas – gelsvai pilkas ar raudonas.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Liga diagnozuojama remiantis paciento simptomais – tai padaryti ir tinkamą gydymą parinkti gali tik gydytojas.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Gydymą turi paskirti gydytojas, atsižvelgiant į simptomus ir ligos eigą. Skiriamas simptominis vietinių tepalų, skalavimo skysčių vartojimas, taip pat organizmą ir imunitetą stiprinančios priemonės, racionali mityba. Esant reikalui – skiriami sisteminio poveikio vaistai.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Galima alerginė reakcija medikamentams.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Sergant stomatitu dėl stipraus skausmo vaikai nevalgo net minkšto maisto, negeria, todėl gali įvykti dehidratacija, dėl kurios vaiką gali tekti skubiai vežti į ligoninę. Taip pat retais atvejais galimos sunkios virusinės komplikacijos.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Pasveikus ar tik prasidėjus epitelizacijai, reikia naudotis nauju dantų šepetėliu.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Maistas turėtų būti neaštrus, gėrimai – nerūgštūs. Būtina sugrąžinti skysčių balansą.
Siekiant sumažinti ligos paūmėjimo riziką, reikia stiprinti imuninę sistemą, vartoti daug vitaminų turintį, sveiką maistą.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Siekiant išvengti burnos gleivinės ligų, būtina gerai prižiūrėti vaikų burnas, valyti dantis du kartus per dieną, laikytis asmens higienos, skalauti burną po valgio, gydyti karieso pažeidimus. Būtina stiprinti bendrąją vaiko sveikatos būklę, imuninę sistemą, gerai maitinti, duoti vitaminų, mikroelementų. Labai svarbu apsisaugoti nuo viruso patekimo į kitas vietas – prižiūrėti, kad vaikas nekištų piršto į burną, paskui netrintų akių.
Būtina konsultuotis su specialistais. Jeigu nerimaujate dėl vaiko sveikatos, iš karto kreipkitės patarimo į gydytojus.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas ir vaikų odontologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Klausti savo šeimos gydytojo ir gydytojo vaikų odontologo.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.