Kokia liga yra aprašoma?
Limfmazgių uždegimas, limfmazgių padidėjimas. Tai limfinių mazgų padidėjimas iki daugiau kaip 1 – 1,5 cm skersmens dėl įvairių priežasčių.
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Limfmazgių padidėjimą sukelia:
1. Infekcijos:
- bakterijos
- virusai
2. Autoimuninės ligos (vilkligė, reumatoidinis artritas)
3. Alergija
4. Medžiagų apykaitos ligos ( cistinozė, Niemann-Pick liga)
5. Piktybinės ligos (limfoma, leukemija ar kitų navikų metastazės limfmazgiuose)
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Vaikams limfmazgiai čiuopiami labai dažnai − 40 proc. kūdikių ir 55 proc. sveikų vaikų. Kaklo limfmazgiai gali būti apie 1 − 1,5 cm, pažasties limfmazgiai iki 1 cm, kirkšnies 1,5cm − tai norma.
Specifinių limfmazgių padidėjimo rizikos veiksnių nėra, dažniau ši patologija nustatoma tiems 3 – 7 metų vaikams, kurie, pradėję lankyti vaikų kolektyvą, dažnesniau serga infekcinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Kokie yra ligos simptomai?
Ūmus limfmazgio padidėjimas nustatomas uždegimo metu. Tuomet limfmazgis greitai padidėja > 2 − 3 cm, būna skausmingas, aplinkiniai audiniai paburksta. Be to, vargina bendriniai ir vietiniai uždegimo simptomai − negalavimas, temperatūra, kosulys, sloga, gerklės skausmai, odos pūliniai ir t. t. Negydomas limfmazgis gali supūliuoti.
Jei limfmazgis padidėja dėl lėtinės ar piktybinės ligos, proceso eiga lėtesnė, palpuojamas limfmazgis esti kietas, nejudrus, neskausmingas. Esant šiam limfmazgių padidėjimui pasireiškia ir sisteminiai simptomai (apetito sumažėjimas, svorio kritimas, nuovargis, prakaitavimas, kaulų skausmai).
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Pagrindinis diagnostikos metodas – limfmazgio apčiuopa, kurios metu vertinamas jo dydis, kietumas, skausmingumas. Siekiant įvertinti pažeisto limfmazgio dydį ir struktūrą, atliekamas ultragarsinis tyrimas, bendrieji ir serologiniai kraujo tyrimai.
Įtariant lėtinę ligą gali būti atliekami papildomi kraujo ir vaizdiniai tyrimai (pilvo organų echoskopija, krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas), gali tekti atlikti limfmazgio biopsiją.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Limfmazgio uždegimas gydomas antibiotikais 10 − 14 dienų. Limfmazgiui supūliavus atliekama operacija. Įtariant piktybinę ligą atliekama limfmazgio biopsija.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Paskyrus antibiotikus galimos šiems vaistams būdingos šalutinės reakcijos − alergija, virškinimo sutrikimai. Kiekvieno vaisto šalutinis poveikis aprašytas vaisto informaciniame lapelyje.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Negydomas limfmazgis gali supūliuoti, o lokali infekcija išplisti − vystosi sepsis (kraujo užkrėtimas).
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Jei po gydymo per 6 − 8 savaites limfmazgis nesumažėja, gali prireikti limfmazgio biopsijos.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Padidėjusių limfmazgių sukeltam skausmui sumažinti rekomenduojama skirti uždegimą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus (ibuprofeną, paracetamolį), reikia gerti daug šiltų skysčių, laikytis ramybės ir poilsio režimo.
Siekiant išvengti ligos paūmėjimo rekomenduojama vykdyti gydytojo nurodymus.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Gydantis gydytojas.
Tel. (skyriaus) 8-37 326033
Tel. (poliklinikos) 8-37 787394
Med. ses. 8-37 787312
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Internete anglų kalba − www.uptodate.com, www.patient.info, www.mayoclinic.org/patient-care-and-health-information
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.