Kokia liga yra aprašoma?
Nefrozinis sindromas (vaikams būdingi ypatumai). Tai liga, kuriai būdingas inkstų filtro pažeidimas: filtruodami kraują, inkstai praleidžia į šlapimą didelį kiekį baltymų, todėl jų sumažėja kraujyje (o baltymai reikalingi vandeniui sulaikyti kraujagyslėse) ir vanduo prateka į aplinkinius audinius (prasideda šių patinimai − edemos).
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Vaikams nefroziniu sindromu (NS) dažniausiai (~80 proc.) pasireiškia liga, vadinama mažųjų pokyčių nefropatija. Tiksli priežastis, kodėl vaikai suserga NS, nėra žinoma. Ši liga pirmiausia siejama su imuniniais veiksniais. Dažniausiai NS suserga maži (iki 4 metų) vaikai. Berniukai serga 2 kartus dažniau negu mergaitės.
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Tikimybė, kad toje pačioje šeimoje NS susirgs dar vienas vaikas, ypač maža.
Ligos paūmėjimo riziką gali padidinti alergizuojantys veiksniai (alergija karvės pienui, žiedadulkėms, vabzdžių įgėlimui), vakcinacija, kvėpavimo takų infekcija, tačiau šis ryšys ne visada pastebimas ir nėra tvirtai įrodytas.
Kokie yra ligos simptomai?
Ligos pradžioje patys vaikai dažniausiai niekuo nesiskundžia, kartais tik tampa vangesni, greičiau pavargsta. Tuomet pastebimi pabrinkimai (veido, kojų, viso kūno). Šlapimas putoja ir pastebima, kad vaikas rečiau šlapinasi. Neretai jam skauda pilvą.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Jeigu vaikui įtariamas NS, atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai. Kartais gali tekti rinkti šlapimą visą parą.
NS diagnozuojamas šlapime radus daug baltymo, atsiradus pabrinkimų.
Jeigu liga pasireiškia labai ankstyvame ar kaip tik vėlyvesniame amžiuje, jos eiga netipiška arba ji sunkiai pasiduoda gydymui, gali prireikti atlikti inksto biopsiją (plona adata paimtas inksto audinio gabalėlis tiriamas per mikroskopą).
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Diagnozavus NS, gydytojas vaikui skiria vaistus − prednizoloną. Šis vaistas slopina uždegimą ir imunines reakcijas. Dažniausiai jo pakanka ligos pagerėjimui (atoslūgiui) pasiekti. Gydymas paprastai trunka 3 − 4 mėn.
Retai, komplikuotais atvejais, reikalingi kiti imunosupresiniai vaistai (metilprednizolonas į veną, ciklofosfamidas, ciklosporinas ar kt.).
Kai nustatomas labai sumažėjęs baltymo kiekis kraujyje, gydytojas gali skirti baltymo (albumino) lašinę infuziją į veną ir šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų (diuretikų).
Reikia riboti, su maistu gaunamą valgomosios druskos kiekį, kartais, ligos pradžioje – ir skysčius. Baltymų reikėtų suvartoti tik tiek, kiek priklauso pagal amžių.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Dažniausiai pradėjus gerti prednizoloną rimtų šalutinių reiškinių nėra pastebėta.
Kartais pradėjus gerti šį vaistą gali: pagerėti apetitas ir padidėti svoris; parausti ir padidėti žandai; atsirasti strijų; sumažėti atsparumas infekcijoms, pakilti kraujospūdis, atsirasti nuotaikos svyravimai. Jei liga dažnai kartojasi ir prednizoloną tenka vartoti ilgai, gali sulėtėti augimas, pasireikšti kaulų retėjimas.
Siekiant sumažinti komplikacijų riziką, reikia kontroliuoti mitybą, rinktis nesūrų, nesaldų, mažai riebalų ir daug skaidulų turintį maistą. Svarbu daugiau judėti, būti gryname ore. Kad vaikui būtų lengviau, šio režimo turėtų laikytis visa šeima.
Jei Jūsų vaikas vartoja prednizoloną ir ima vemti, skundžiasi pilvo skausmu ar sukarščiuoja, skubiai susisiekite su gydytoju.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
Jei laiku nepradedama gydyti, dėl per didelio skysčio kaupimosi gali išryškėti dusulys, pilvo skausmai, berniukams gali pabrinkti kapšelis. Negydant arba staiga nutraukus šios ligos gydymą gali išsivystyti gyvybei grėsmingos komplikacijos (šokas, širdies, kvėpavimo, inkstų nepakankamumas).
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Dažniausiai pradėjus gydyti prednizolonu baltymas šlapime išnyksta per 2 savaites, pasiekiamas ligos atoslūgis (būklės pagerėjimas). Svarbu nenustoti vartoti vaisto ir tęsti gydymą tiek, kiek nurodo gydytojas. NS būdingi ligos atkryčiai, arba recidyvai − jie taip pat turi būti gydomi prednizolonu. Vaikui augant atkryčiai dažniausiai retėja ir jam sulaukus paauglystės liga dažniausiai nebeatsinaujina (vaikas ją „išauga“).
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Reikia atidžiai laikytis gydytojo patarimų, reguliariai ir tiksliai taip, kaip yra nurodęs gydytojas, gerti vaistus, laikytis skysčių ir mitybos režimo, laiku pastebėti minėtus grėsmingus požymius. Reguliariai, kaip paskirta gydytojo, atvykti į konsultacijas.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Vaiką galima skiepyti nuo gydymo prednizolonu praėjus pusmečiui.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Vaikų nefrologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Internete anglų kalba (pvz.: http://nephceurope.eu/nc/lt/ arba http://www.nhs.uk/Conditions/nephrotic-syndrome/Pages/Introduction.aspx), taip pat specialistų parengtose knygutėse ir lankstinukuose.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.