Kokia liga yra aprašoma?
Vaikų arterinė hipertenzija. Tai − padidėjęs vaiko arterinis kraujo spaudimas (AKS).
Kokios priežastys lemia šios ligos išsivystymą?
Liga skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai bei gausybė aplinkos veiksnių, ir antrinę – sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ir kt.).
Kokie veiksniai didina šios ligos išsivystymo ar paūmėjimo riziką?
Šios ligos išsivystymo riziką didina: paveldimumas, antsvoris ir nutukimas, mitybos įpročiai (didesnis valgomosios druskos, kofeino kiekis), stresas, rūkymas, alkoholio vartojimas, tam tikros ligos ir sveikatos būklės.
Kokie yra ligos simptomai?
Dažniausiai vaikams simptomų gali nebūti. Kartais skundžiamasi galvos skausmu, nuovargiu, regos sutrikimu, kraujavimu iš nosies.
Kokiais metodais liga yra diagnozuojama?
Vizito pas gydytoją metu spaudimo matuokliu matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS): į manžetę pripumpuojama oro ir visiškai sustabdoma kraujotaka arterijoje, tada oras po truputį išleidžiamas. Kai spaudimas manžetėje susilygina su spaudimu arterijoje, kraujo srovė per suspaudimo zoną teka sukeldama stetoskopu girdimus garsus. Šie garsai reiškia, kad spaudimas manžetėje (rezultatai matomi ekrane) lygus spaudimui arterijoje. Taip nustatomas sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas.
Vaiko AKS vertinamas kitaip nei suaugusiųjų – tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, pagal kurias gydytojas vertina vaiko AKS atsižvelgdamas į šio amžių, ūgį ir lytį.
Nustačius padidėjusį kraujo spaudimą, gali būti atliti šie tyrimai ligos priežasčiai patikslinti: vidaus organų echoskopija, elektrokardiograma, akių tyrimas, AKS stebėsena 24 valandas ir kt. Atsižvelgdamas į vaiko apžiūros ir apklausos duomenis tyrimus parenka gydytojas.
Kokie gydymo metodai yra prieinami?
Svarbiausia koreguoti gyvenseną: keisti mitybos įpročius (mažinti kofeino, valgomosios druskos ir cukraus kiekį maiste, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, daug skaidulų turinčio maisto), aktyviai sportuoti, didinti fizinį aktyvumą (ėjimas, važiavimas, dviračiu, plaukimas, bėgimas, šokiai, čiuožimas ir kt.), mažinti per didelę kūno masę, atsisakyti žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.).
Tik retais atvejais papildomai skiriama spaudimą mažinančių vaistų.
Kokie šalutiniai gydymo padariniai, bei rizika juos patirti?
Gydant vaistais galimas jų šalutinis poveikis. Daugiau informacijos apie konkretaus vaisto šalutinį poveikį rasite to vaisto informaciniame lapelyje.
Kokie atsisakymo gydytis padariniai ir rizika juos patirti?
AKS glaudžiai susijęs su paciento gyvensenos įpročiais, o padidėjusio AKS gydymo sėkmė dažniausiai priklauso nuo to, ar pacientui pavyksta pašalinti jo sveikatai kenkiančius veiksnius. Nekontroliuojamas AKS gali komplikuotis į rimtesnes širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, pvz., sąlygoti širdies raumens hipertrofiją (sustorėjimą), širdies ritmo sutrikimus, vėliau – miokardo infarktą, insultą. Su gyvensena susiję rizikos veiksniai, pvz., antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir pan., ateityje gali sukelti gausybę sveikatos ir socialinių problemų.
Kokie galėtų būti tolimesni gydymo etapai?
Nesugebant pereiti prie sveikos gyvensenos gali būti skiriamas gydymas vaistais.
Kaip pacientas gali sušvelninti patiriamą diskomfortą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką?
Svarbu sveika gyvensena, nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis jo nurodymų.
Kokie yra papildomi nurodymai?
Ši liga nėra užkrečiama.
Kas atsakys į papildomus klausimus jei jų, kils?
Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas, vaikų kardiologas.
Kur galima rasti papildomos informacijos?
Anglų kalba − www.uptodate.com, www.patient.co.uk/hypertension
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.