Kokia procedūra aprašoma?
Cistometrografija su vienu arba daugiau matavimų.Tai − urodinaminis tyrimas. Lėtai leidžiant į šlapimo pūslę sterilų skystį, imituojamas šlapimo kaupimasis joje. Tyrimo pabaigoje prašoma pasišlapinti į specialų indą. Kompiuterinė programa leidžia įvertinti įvairius parametrus, rodančius šlapimo pūslės ir šlapinimosi veikloje dalyvaujančių raumenų darbą.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Tyrimas invazyvus (reikia į šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną įvesti kateterius), todėl atliekamas esant tam tikrų indikacijų − paprastai tais atvejais, kai kitais tyrimais (pildant šlapinimosi dienyną, neinvaziniu urodinaminiu tyrimu – urofloumetrija ir kt.) nepavyksta tiksliai nustatyti šlapinimosi sutrikimų priežasties ir nuo šio tyrimo rezultatų priklauso gydymo pasirinkimas.
Tyrimo tikslingumo klausimą sprendžia gydytojas.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš atliekant tyrimą prašoma, kad pacientas būtų pasituštinęs ir gėręs įprastą skysčių kiekį. Vaikui neturi būti duodama vaistų, galinčių turėti įtakos apatinių šlapinimosi organų veiklai. Valgyti prieš tyrimą galima įprastai.
Kokia anestezija bus naudojama?
Anestezija nereikalinga.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Urodinaminiai tyrimai atliekami Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, I vaikų ligų skyriuje.
Atvykstant reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą ir Vaikų ligų klinikos registratūroje užvestą ambulatorinę asmens sveikatos istoriją.
Jei vaikas gydomas stacionare, į urodinaminių tyrimų kabinetą atvykstama su ligos istorija.
Prieš tyrimą į šlapimo pūslę įvedmas plonas, elastingas, sterilus kateteris. Tuo metu pojūtis gali būti nemalonus, tačiau paprastai neskauda. Vedant antrąjį kateterį į tiesiąją žarną skausmo ir nemalonių pojūčių nebūna. Jei tyrimu planuojama įvertinti ir tarpvietės raumenų darbą, jos srityje priklijuojami trys lipnūs elektrodai. Atlikus šiuos veiksmus, kateteriai ir elektrodai sujungiami su jau paruošta urodinaminio tyrimo aparatūra.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Tyrimas gali būti atliekamas pacientui gulint ant nugaros, sėdint ar stovint. Kokioje padėtyje atlikti tyrimą, sprendžia jį atliksiantis personalas.
Bendra tyrimo trukmė (apimanti pasirengimą ir patį tyrimą) − apie 1 val.
Atliekant cistometrografiją, į šlapimo pūslę lėtai leidžiamas sterilus tirpalas, pacientas jaučia, kaip ji pildosi, pajunta norą šlapintis. Tyrimo pabaigoje jo prašoma pasišlapinti. Siekiant rezultatų tikslumo, paprastai atliekami du šlapimo pūslės pripildymo ciklai.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Atlikus procedūrą, pašalinami kateteriai, nuklijuojami elektrodai. Skausmo ar kitų nemalonių pojūčių neturėtų būti.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Tyrimas paprastai atliekamas ambulatoriškai, todėl baigus gydymą galima vykti namo.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Nemalonių pojūčių, susijusių su atliktu tyrimu, neturėtų būti, tad artimųjų pagalba nereikalinga.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Pirmą parą po urodinaminio tyrimo gali perštėti šlapinantis. Kartais rekomenduotinas trumpalaikis profilaktinis gydymas antibakteriniais preparatais.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Spręs gydytojas.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Galima šlapimo organų infekcija. Įtarus ją reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Tyrimas neturi įtakos įprastinei veiklai.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje esančio Vaikų šlapinimosi sutrikimų centro specialistus.
Kur gauti papildomos informacijos?
Minėtame centre arba internete (anglų kalba) http://www.patient.co.uk/health/urodynamic-tests, emedicine.medscape.com/article
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.