Kokia procedūra aprašoma?
Audinių ir organų elektrostimuliacija – tai audinių ir organų veiklos skatinimas, skausmo malšinimas elektros impulsais, kurie artimi natūraliems. Išskiriamos dvi pagrindinės elektrostimuliacijos formos: funkcinė audinių ir organų elektrostimuliacija bei nuskausminančioji elektrostimuliacija; kai kuriais atvejais elektros srovė gali būti naudojama vaistinių medžiagų įvedimui į organizmą per odą.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Priklausomai tiek nuo sutrikimo rūšies, kurį norima gydyti, tiek nuo paciento sveikatos būklės, tiek nuo elektrostimuliacijos procedūros, kuri skiriama, gydomieji tikslai gali būti labai įvairūs.
Elektrostimuliacija gali būti naudojama skausmo kontrolei, edemų (patinimų), žaizdų gydymui, judėjimo (ypatingai raumenų funkcijos), kvėpavimo, kraujotakos, limfinės sistemos, virškinimo, šalinimo funkcijų (šlapimo nelaikymo ar susilaikymo, išmatų nelaikymo) sutrikimų gydymui ir kt. Kiekvienu atveju procedūrą skiriantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas supažindina pacientą su gydomaisiais tikslais, kurių bus siekiama jam skiriamos elektrostimuliacinės procedūros metu, ir su galimomis alternatyvomis (fiziniais pratimais, gydymu kitais fizikiniais veiksniais, medikamentinio gydymo galimybėmis).
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Negalima atvykti į elektrostimuliacijos procedūrą pavartojus alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių priemonių. Jei vartojate medikamentus retinančius širdies ritmą, veikiančius kraujo spaudimą ar skirtus psichikos ligų, epilepsijos, nemigos, nerimo, gydymui (veikiančius slopinančiai), sergate cukriniu diabetu, turite jutimų sutrikimų toje zonoje, kur bus tvirtinami elektrodai būtinai apie tai įspėkite fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją bei procedūrą atliekančią fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoją. Kadangi procedūros metu elektrodai tvirtinami ant odos, rekomenduojama į procedūrą atvykti apsirengus patogiais, lengvai nusirengiamais rūbais. Oda turėtų būti švari, neištepta jokias kremais ar gydomaisiais tepalais.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Poliklinikos pacientui (su siuntimu):
Reikia turėti siuntimą (F027/a) fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Tada užsiregistruoti Konsultacinės poliklinikos registratūroje (III aukšte) pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ir talone nurodytu metu su kortele atvykti į Fizinės medicinos ir reabilitacijos polikliniką (Akušerijos-ginekologijos korpuso rūsys), 018 kabinetą.
Ambulatorinės reabilitacijos pacientui (su elektronine ligonių kasų pažyma):
Reikia turėti siuntimą (F027/a) fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Tada užsiregistruoti pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją tel.: (837) 327094 ir nurodytu metu su kortele atvykti į Ambulatorinės reabilitacijos poskyrį (Kardiologijos pastato pirmas aukštas) 1 kabinetą.
Stacionaro pacientui:
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją konsultuoti kviečia palatos gydantis gydytojas.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas paskiria procedūrą ir nurodo, kur ji bus atliekama. Procedūros laikas derinamas su fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja.
Procedūros gali būti atliekamos:
- Ambulatorinės reabilitacijos poskyryje (Kardiologijos pastatas)
- Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje (Centrinis pastatas)
- Fizinės medicinos ir reabilitacijos poliklinikoje (Akušerijos ir ginekologijos pastatas)
- Palatose
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Ambulatorinis pacientas pasirašo standartinį sutikimą su gydymu atvykęs pas Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją.
Stacionaro pacientams papildomo sutikimo pasirašyti nereikia.
Jei skiriama mokama procedūra, pacientui reikės patvirtinti parašu sutikimą mokėti už procedūrą savo lėšomis.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Su elektroterapinės procedūros eiga, trukme ir galimais pojūčiais pacientas yra supažindinamas individualiai fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo bei procedūrą atliekančio reabilitacijos komandos nario (fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos).
Atvykęs pacientas prašomas patogiai atsisėsti ar atsigulti, apnuoginti procedūrai numatytą lauką, kur tvirtinami elektrodai. Kai procedūrą atliekantis asmuo įsitikina, kad elektrodai prie odos pritvirtinti tinkamai, jis įjungia elektrosterapijos aparatą ir pradeda lėtai didinti elektros srovės intensyvumą tol, kol Jūs pajausite dilgsėjimą, ar “skruzdžių bėgiojimą” tose vietose, kur uždėti elektrodai. Taikant kai kurias elektroterapijos procedūras, elektros srovės intensyvumas bus didinamas tol, kol įvyks raumenų grupės susitraukimas, jo metu galite (bet nebūtinai) patirti nevalingą tam tikros Jūsų galūnės dalies judesį (t.y. be Jūsų pastangų). Jaučiamas dirginimas po elektrodais ar raumenų susitraukimas neturi būti skausmingas, jei jausite skausmą, būtinai pasakykite apie tai procedūrą atliekančiam medicinos personalui, – tokiu atveju elektros srovės intensyvumą reikia sumažinti ar procedūrą visai nutraukti. Elektroterapinių procedūrų trukmė gali būti labai įvairi; paprastai jos skirstomos į trumpas (iki 5min.), vidutinės trukmės (5-30min.) ir ilgas (daugiau 30min.).
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po elektroterapinių procedūrų, (ypatingai ilgesnių nei 15min.) rekomenduojama pailsėti 20-30 min.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Procedūros gali būti atliekamos ambulatoriškai. Rekomenduojamas gydymo kursas: 5-15 procedūrų.
Priklausomai nuo skirtos elektroterapinės procedūros rūšies pacientui gydymo įstaigoje gali tekti praleisti nuo keliolikos minučių iki valandos.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Įprastai po elektroterapinės procedūros vykstant namo nereikalinga artimųjų palyda ar pagalbiniai prietaisai/įranga (žinoma, jei to nereikėjo iki procedūros).
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Įprastai po elektroterapinės procedūros nereikalinga jokia speciali priežiūra namuose. Neretai po procedūros tose vietose, kur buvo tvirtinami elektrodai būna paraudimas, kartais oda pabrinksta, net atsiranda dilgėlinis bėrimas, tai normali reakcija, nereikalaujanti gydymo. Retesniais atvejais, apie reikalingą priežiūrą po procedūros supažindina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar procedūrą atliekantis kitas reabilitacijos specialistas.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo pirmos konsultacijos metu paskiriamas gydomųjų procedūrų kompleksas. Pakartotinės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos metu esant indikacijų procedūros gali būti pratęstos, paskirtas tolesnis reabilitacijos etapas (ambulatorinė arba stacionarinė reabilitacija) arba atiduotas išrašas (F027/a).
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti?
Jei laikomasi saugumo reikalavimų, elekroterapijos procedūrų metu komplikacijos yra retos. Vis dėlto gydymas elektros srove susijęs su tam tikra rizika ar galimu nepageidaujamu poveikiu:
galimos odos alerginės reakcijos, odos pažeidimai, nudegimai, kraujosruvos elektrodų tvirtinimo vietose; infekcijos išplitimas; elektroterapijos procedūrų metu ar po jų gali pasireikšti bendras silpnumas, nuovargio ar dirglumo padidėjimas, mieguistumas, alpimas, širdies ritmo sutrikimai, kraujo spaudimo pakilimas ar nukritimas, kraujosrūvos, patinimų padidėjimas, skausmo sustiprėjimas.
Pacientas, pastebėjęs bet kokius pokyčius savo būklėje privalo iš kartoapie juos informuoti pirmiausiai procedūrą atliekantį darbuotoją, kad laiku būtų suteikta reikalinga medicininė pagalba, vėliau, – procedūrą skyrusį fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Jei nepageidaujamas poveikis pasireiškė po procedūros, tikslinga konsultuotis su procedūrą skyrusiu fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, o nesant tokios galimybės, kreiptis pas savo šeimos gydytoją ar į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Pastebėjus nepageidaujamą poveikį, galimai sukeltą elektroterapinių procedūrų, negalima šių procedūrų tęsti prieš tai nepasitarus su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, reikia: laikytis saugumo rekomendacijų, kurias suteiks procedūrą atliekantis asmuo.
Kada pacientas galės vėl užsiimti įprastinėmis veiklomis, pvz. darbu, sportu, vairavimu ir pan.?
Po elektroterapinių procedūrų, kurių trukmė ilgesnė nei 15min, rekomenduojamas poilsis bent 20-30min. Veiklų, kurių metu reikalinga dėmesio koncentracija bei reakcija (kaip vairavimas, sportas, darbas ir pan.), nereikėtų imtis tol, kol jaučiamas bendras silpnumas, mieguistumas, slopinimas ir pan.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į iškilusius klausimus atsakys fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Kur gauti papildomos informacijos?
„Reabilitacijos ir fizioterapijos pagrindai“ K. Žigienė.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.