Kokia procedūra aprašoma?
Apatinės galūnės arterijų šuntavimas − kraujotakos atkūrimas esant pažeistoms kojų arterijoms ir nepakankamam jų aprūpinimui krauju.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Kraujotakos atkūrimas reikalingas gydant su apatinės galūnės arterijų pažeidimu susijusias komplikacijas − protarpinį šlubavimą, negyjančias žaizdas − arba norint jų išvengti.
Kraujotaką galima atkurti ir endovaskulinio gydymo metodu − per adatos dūrį kirkšnyje (išvengiant operacijos). Ar toks gydymas pacientui tinkamas, nusprendžiama specialaus tyrimo metu.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
- Būti išsimaudžius
- Iš vakaro galima gerti ir valgyti, pageidautina − lengvą maistą (salotas, sriubas)
- Ryte prieš operaciją negalima valgyti ir gerti jokių skysčių − prieš operaciją reikia būti 6 valandas nevalgius ir 2 valandas negėrus.
Kelias dienas prieš operaciją reikia nutraukti visus kraują skystinančius vaistus.
Prieš operaciją ir po jos reikia mesti rūkyti, sumažinti alkoholio vartojimą. Gydant arterijų ligas šie du veiksniai tokie pat svarbūs kaip ir operacija.
Kokia anestezija bus naudojama?
Dažniausiai naudojama spinalinė anestezija − vaistai suleidžiami per stuburo tarpus prie nugaros smegenų, pacientas nejaučia apatinės kūno pusės. Taip pat suleidžiama vaistų, kurie leidžia operacijos metu ramiai snausti. Tam tikrais atvejais galima atlikti ir bendrinę nejautrą.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Į širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgų konsultacijų kabinetą. Sutvarkius reikiami dokumentus, pacientas paguldomas į Kraujagyslių chirurgijos skyrių, kur reikia laukti numatyto tyrimo ar operacijos. Jei suplanuota operacija, jį aplanko gydytojas anesteziologas. Numatomos operacijos vietoje nuskutami plaukai.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Pacientui atsidūrus ant operacinio stalo pirmiausia atliekama anestezija. Chirurgas ir jo asistentas ruošia operacinį lauką. Operacija atliekama per pjūvį, priklausomai nuo to, kurioje vietoje pažeista kraujagyslė. Operacijos metu pacientas nejaučia jokio skausmo ar diskomforto, tik norą miegoti.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po procedūros pacientas grįžta į palatą sveikti. Praėjus anestezijos poveikiui jam papildomai duodama vaistų nuo skausmo. Juo rūpinasi skyriaus slaugytojai ir prižiūri operavęs gydytojas. Keičiami tvarsčiai, prižiūrimi operaciniai pjūviai, vertinama kraujotaka galūnėje. Siūlai po operacijos šalinami 7 − 10 parą.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Nesant komplikacijų 3 − 5 dienas.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Rekomenduotina artimųjų palyda.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Operacines žaizdas bent kartą per dvi dienas reikia perrišti sausais tvarščiais. Jei prieš operaciją kojose buvo negyjančių žaizdų, jas reikia perrišti naudojant antiseptinius tirpalus. Taip pat būtina laikytis tinkamo režimo ir sveikos gyvensenos.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Nesant komplikacijų ir pagerėjus galūnės kraujotakai nebūtina.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos − šunto trombozė, infekcijos, kraujavimas. Pastebėjus bet kokius įtartinus simptomus reikia pranešti personalui, o esant namuose − kreiptis į gydytojus.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Po poros savaičių, nes pacientai, kuriems reikia apatinės galūnės arterijų šuntavimo, dažniausiai būna pensinio amžiaus.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Reikėtų susisiekti su savo gydytoju.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.