Kokia procedūra aprašoma?
Perkateterinė radiodažninė abliacija.Tai nedidelės apimties invazinė procedūra, kurios metu sunaikinus nedidelius širdies audinio plotus pašalinama širdies ritmo sutrikimo priežastis.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Gydant širdies ritmo sutrikimus vaistais, dažniausiai jų priežastis nepašalinama, tik laikinai nuslopinamas ritmo sutrikimą sukeliančių ar palaikančių struktūrų aktyvumas. Todėl ritmą stabilizuojantis poveikis išlieka tik tol, kol veikia vaistai, o nustojus juos vartoti, širdies ritmo sutrikimai vėl atsinaujina. Perkateterinės abliacijos metu sunaikinus ritmo sutrikimą nulemiančias struktūras ar židinius, pašalinama ritmo sutrikimo priežastis, todėl tokios rūšies ritmo sutrikimas nebegali pasikartoti. Kai kuriais atvejais ritmą stabilizuojančių vaistų nebereikia vartoti visiškai, o kai kuriais atvejais, ypač jei ritmo sutrikimai mišraus tipo, vaistų efektyvumas gerokai padidėja.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš procedūrą pacientui suteikiama visa bendroji informacija, tačiau derėtų žinoti ir pasiruošti: nevalgyti ir negerti ryte prieš procedūrą (apie 6 val.), nerūkyti, nevartoti alkoholio. Būtina prieš operaciją informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus.
Kokia anestezija bus naudojama?
Paprastai naudojama vietinė nejautra. Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti atlikti trumpalaikę intraveninę bendrinę nejautrą.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Į medicinos personalą, o geriausia – į gydantį gydytoją. Nebijokite klausti to, kas neaišku!
Iki procedūros pradžios atliekami tyrimai, leidžiantys įvertinti paciento sveikatos būklę ir tinkamumą operacijai. Tyrimo rezultatus patikrinęs gydytojas supažindina su operacija, galima jos rizika, metodiką, komplikacijomis
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Pacientas atsigula ant operacinio stalo procedūros patalpoje, seselės ir gydytojas pasiruošia operacinį lauką: patikrina procedūrinius prietaisus, nuvalo operacinį (odos) lauką dezinfekcinėmis priemonėmis ir užkloja steriliais apklotais, kad visos procedūros metu laukas išliktų švarus ir būtų išvengta infekcijos. Prieš pradėdamas procedūrą gydytojas suleidžia vaistų nuo skausmo. Paprastai procedūros metu užtenka vietinio poveikio vaistų, t. y. tokių vaistų, kurie leidžiami ir veikia tik operacijos vietoje. Prasidėjus šių vaistų poveikiui, gydytojas šiek tiek storesne ir ilgesne adata išpunktuoja kirkšnyje, o kai kuriais atvejais − po raktikauliu esančią kraujagyslę. Pro adatą į kraujagyslės spindį įkišama lanksti metalinė vielelė, vadinama styga, ant kurios užmaunamas reikiamo (dažniausiai 2 − 2,5 mm) skersmens vamzdelis, vadinamas introdiuseriu. Tada styga pašalinama, o introdiuseris lieka kraujagyslės spindyje kaip kelias. Pro jį gydytojas įveda specialius elektrodus, kuriais nukeliauja iki širdies ertmių. Prieš atlikdamas radiodažninę abliaciją, gydytojas šiais elektrodais širdies viduje atlieka elektrofiziologinį tyrimą, kurio metu siekia nustatyti širdies ritmo sutrikimo priežastį, vietą ir atsiradimo būdą (mechanizmą). Suradęs vietą, lemiančią ritmo sutrikimą, gydytojas specialiu elektrodu, kuris įkaista iki 45 − 60°C temperatūros, pridegina ir taip sunaikina tam tikrą širdies audinio plotelį. Ši zona tampa elektriškai neaktyvi, t. y. pašalinama širdies ritmo sutrikimo priežastis. Kad procedūra būtų tiksli ir sklandi, visa operacija sekama rentgeno spinduliais, o paciento širdies funkcija vertinama monitoriuose. Be to, apie visus nemalonius pojūčius operacijos metu pacientas gali pasisakyti procedūrą atliekančiam gydytojui.
Procedūros laikas skirtingiems žmonėms skirtingas, tačiau paprastai ji trunka apie 1 val., sudėtingesniais atvejais − 4 val. ir ilgiau.
Operacijos metu pacientas gali jausti neįprasto, neritmiško širdies plakimo epizodus, daug kartų gali būti sukeltas širdies ritmo sutrikimo priepuolis. Tai normalu ir būtina norint tikslai surasti ritmo sutrikimo priežastį. Kartais galimas skausmas krūtinėje. Apie jį reikia pranešti gydytojams, nors tai − taip pat normalus reiškinys operacijos metu. Paciento širdies veikla visą laiką sekama monitoriaus ekrane ir rašant elektrokardiogramą (tiek įprastinę, tiek tiesiogiai iš širdies vidaus).
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po procedūros gydytojas ar slaugytojas uždeda ant žaizdos tvarstį ir tam tikrą slegiamąjį tvarstį (pvz., smėlio maišelį), kad sumažintų komplikacijų (poodinio kraujavimo) riziką. Pacientas palydimas į savo palatą pailsėti. Jo būklei ir procedūros rezultatui įvertinti po operacijos gydantis gydytojas gali skirti keletą tyrimų, pvz., elektrokardiogramą.
Vaistai nuo skausmo veikia apie 4 − 5 val., todėl vėliau galima jausti nedidelį skausmą punkcijos vietoje ar krūtinėje. Apie skausmą ir apie bet kokį kitą nemalonų jausmą būtina pranešti medicinos personalui − jis įvertins paciento būklę ir esant reikalui paskirs papildomą gydymą, pvz., vaistą nuo skausmo.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Jeigu nėra komplikacijų, jau kitą dieną galima vykti į namus.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Nors procedūra ne itin sudėtinga, tačiau patartina į ligoninę atvykti su palyda, kad prieš procedūrą nejaustumėte didelio streso. Tačiau specialios įrangos po operacijos grįžtant į namus nereikia.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Specialios priežiūros namuose nereikia.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Ar reikės, informuos gydantis gydytojas išrašymo iš ligoninės metu.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Kaip ir kiekvienos intervencijos, taip ir radiodažninės perkateterinės abliacijos metu gali atsirasti komplikacijų, tačiau jos retos – 1 atvejis iš 400. Galimos komplikacijos: širdies laidumo sutrikimai (dėl to gali tekti implantuoti elektrinį širdies stimuliatorių); smegenų kraujotakos sutrikimai (pvz., insultas); kraujosruvos punkcijų vietose; pneumotoraksas (plaučio paviršiaus pažeidimas). Tokiais atvejais pacientui suteikiama neatidėliotina medicininė pagalba.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Tai priklauso nuo procedūros apimties ir sunkumo, todėl kiekvienu atveju apie tai informuojama individualiai. Rekomenduojama 3 − 4 savaites vengti didelio fizinio krūvio ir sunkaus fizinio darbo. Veikla, nereikalaujanti didelių fizinių pastangų (protinis darbas, lengvojo automobilio vairavimas), galima ir po keleto dienų
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į gydantį gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Interneto svetainėse anglų kalba. Rekomenduojame vadovautis patikimais specializuotais informacijos ištekliais, pvz., uptodate.com arba patient.co.uk (anglų k.) :
http://patient.info/doctor/ablation-therapy-for-arrhythmias
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.