Kokia procedūra aprašoma?
Perkutaninė vainikinių arterijų angioplastika ir stentavimas.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Procedūros tikslas − išplėsti balionėliu susiaurėjusią (-as) širdies vainikinę (-es) arteriją (-as) implantavus specialų metalinį tinklelį (stentą) ar be jo.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Reikia nevalgyti ar negerti tam tikrą laiką prieš procedūrą. Jei vartojate vaistus, juos galite užgerti trupučiu vandens. Jei vartojate varfariną, šeimos gydytojas jo vartojimą turėtų nutraukti ir prieš gulantis į ligoninę ištirti kraujo krešėjimo rodiklius. Iki procedūros gali būti suleidžiama raminamųjų ir į rankos veną įvedamas kateteris vaistams ar skysčiams lašinti.
Taip pat privalote gydytojui pasakyti, jei:
- Negalite vartoti aspirino
- Esate kam nors alergiški
- Kada nors turėjote problemų dėl kraujo krešėjimo
- Esate arba galite būti nėščia
- Planuojate kitą operaciją arba stomatologinę procedūrą
Kokia anestezija bus naudojama?
Jūsų kirkšnis, riešas ar žastas ( kairiosios arba dešiniosios pusės) bus nutepamas dezinfekuojamu tirpalu ir bus suleista vietinę nejautrą sukeliančio vaisto ( anestetiko).
Bendrinė nejautra ( užmigdymas) gali būti taikoma tik vaikams ar netoleruojantiems vietinės anestezijos.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Pirmiausiai į registratūrą, kur bus užvesta ligonio guldymo į stacionarą istorija, paskui būsite palydėti į skyrių.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Būsite paguldyti ant operacinio stalo, prietaisas seks Jūsų širdies dažnį ir kraujo spaudimą. Siekiant nustatyti tikslią kraujagyslės užsikimšimo vietą stentavimo procedūra pradedama koronarografijos tyrimu. Gydytojas įduria į reikalingą arteriją ir per ją atsargiai įveda tuščiavidurį kateterį, kuris pasiekia širdies arterijų žiotis. Rengteno spinduliai padeda tinkamai nukreipti kateterį. Pastačius kateterį arterijos žiotyse, speciali nukreipiančioji viela įvedama gilyn į susiaurėjusią arteriją, ant vielos užmaunamas plonas kateteris su reikiamo storio ir ilgio balionėliu, kuris išpučiamas ir laikomas tol, kol susiaurėjusi arterijos vieta išsilygina.
Kontroliuoti procedūros eigą ir įvertinti rezultatą padeda suleistas kontrastinis skystis, fotografuojamas rentgeno spinduliais.
Procedūra gali trukti nuo 30 iki 120 minučių. Jos metu suleidžiama kraują skystinančių ( heparino) ir kraujagysles plečiančių (nitratų) vaistų.
Per procedūrą kateterio įvedimo vietoje galite jausti spaudimo ar diskomforto jausmą, kartais − karščio pojūtį kontrastinio preparato suleidimo metu.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Iškart po procedūros ilsėsitės pooperacinėje palatoje, kur slaugytojas stebės Jūsų širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Kateterio įvedimo vamzdelis bus pašalintas, o punkcijos vieta užspausta, kol liausis kraujavimas. Punkcijos vietą gali šiek tiek perštėti. Jei kateteris buvo įvestas per riešą ar ranką, ta vieta bus sutvarstyta, jei per kirkšnį, reikės keletą valandų pagulėti ramiai nelenkiant kojų. Kol gulėsite ligoninėje, bus stebima, ar nesikeičia punkcijos vietos spalva, temperatūra arba jautrumas.
Dėl nejautros pradžioje galite jausti silpnumą, gydytojas pasakys, kada galite išlipti iš lovos ir pradėti vaikščioti, paprastai vaikščioti galima praėjus 2 − 6 val. po procedūros.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Priklausys nuo kraujagyslėse rastų pokyčių. Stentavimas − minimaliai invazinė procedūra, todėl pacientai išleidžiami iš ligoninės greitai.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Palyda, pagalbiniai prietaisai ar įranga nereikalingi.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Grįžę namo turite ilsėtis ir gerti daug skysčių, nekelti sunkių daiktų, nedaryti sunkių fizinių pratimų, nerūkyti.
Jei punkcijos vieta pradėtų kraujuoti, atsigulkite ant nugaros, prispauskite punkcijos vietą ir susisiekite su savo gydytoju. Apie punkcijos vietos spalvos pasikeitimą, skausmą ar šilumos jausmą būtinai praneškite savo gydytojui. Nedelsdami susisiekite su gydytoju, jei jaučiate skausmą arba diskomfortą krūtinėje. Šie simptomai gali reikšti, kad Jūsų arterijos siaurėja.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Atsiradus krūtinės skausmams reikia nedelsiant kreiptis į kardiologą, kitu atveju rekomenduotini planiniai vizitai pas šeimos gydytoją.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Vainikinių arterijų angiografijos galimos komplikacijos:
– 1 iš 50 pacientų pasitaiko kraujavimų, hematomų kateterio įvedimo vietoje, širdies ritmo sutrikimų, inkstų funkcijos pablogėjimų, sukeltų kontrastinio skysčio (dažniau − sergant cukriniu diabetu), kraujospūdžio sumažėjimo ar širdies ritmo suretėjimo.
– 1 iš 200 pacientų pasitaiko alerginių reakcijų į kontrastinį skystį ar anestetiką.
– 10 − 15 pacientų iš 100 per pirmuosius 6 mėnesius po procedūros gali vėl susiaurėti išplėstoji arterija, dėl to gali tekti procedūrą kartoti ar siūlyti kitus gydymo metodus ( širdies operaciją).
Labai retai pasitaikančios komplikacijos: 1 iš 100 pacientų gali įvykti miokardo infarktas, 1 iš 500 − 1000 būti infekcinių komplikacijų ( kraujo užkrėtimas), insultas, širdies tamponada; įvairios oro, kraujo krešulių ar nutrūkusių kateterių embolijos, lydimos įvairių organų funkcijos pažeidimo, pavojingas kraujavimas ar mirtis, gali tekti skubiai operuoti širdį.
Atsisakę angioplastikos ir stentavimo būsite gydomi visais reikiamais vaistais, tačiau greičiausiai jų teks vartoti vis daugiau ir daugiau, nes širdies kraujotaka išliks sutrikdyta.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Dauguma žmonių jau po savaitės gali grįžti į darbą. Tiems, kurie dirba sunkų fizinį darbą, gali prireikti daugiau laiko sustiprėti.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į šeimos gydytoją ar gydytoją kardiologą.
Kur gauti papildomos informacijos?
Anglų kalba − http://www.heart.org/idc/groups/heartpublic/@wcm/@hcm/documents/downloadable/ucm_300436.pdf
http://patient.info/health/coronary-angioplasty-leaflet
http://www.heartfoundation.org.au/SiteCollectionDocuments/Angiography.pdf
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.