Kokia procedūra aprašoma?
Elektrokardiostimuliatorius (EKS), širdies stimuliatorius. Tai mažas, plonas implantuojamas elektroninis prietaisas, padedantis širdžiai dirbti. Jis sveria 20 – 30 g, yra apie 3 – 5 mm storio. Jį sudaro:
- Maitinimo elementas, tiekiantis energiją širdies stimuliatoriui. Tai mažas hermetiškas ličio maitinimo elementas, dažniausiai tarnaujantis daug metų.
- Schema yra mažas kompiuteris širdies stimuliatoriaus viduje. Energija iš maitinimo elemento transformuojama į mažus elektros impulsus, kurie stimuliuoja širdį. Schema kontroliuoja siunčiamų į širdį elektros impulsų dažnį ir intensyvumą.
- Hermetiškas dėklas (korpusas), kuriame uždaryti maitinimo elementas ir schema.
Jungties blokas – plastikinė jungtis tarp širdies stimuliatoriaus ir laidų, esanti ant širdies stimuliatoriaus metalinio dėklo viršutinės dalies.
Kokie yra širdies stimuliacijos tipai?
Širdies stimuliatoriai yra sukurti stimuliuoti tiek vieną, tiek dvi kameras
Jei gydytojas kardiologas, įvertinęs širdies ritmo ir laidumo sutrikimų pobūdį bei ligos eigą, nusprendžia, kad kitais būdais padažninti širdies ritmo nebegalima, pacientui siūloma implantuoti elektrokardiostimuliatorių (EKS).
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Kai įprastos kasdienės veiklos metu širdis plaka per lėtai − jos ritmas retesnis nei 60 dūžių per minutę, paprastai jaučiamas svaigulys, silpnumas, nuovargis, kartais net alpstama. Medicininis terminas retam širdies darbui apibūdinti yra bradikardija. Širdies stimuliatorius implantuojamas tam, kad visad sektų širdies veiklą. Jei širdies susitraukimų dažnis suretėja labiau nei leistina, šis aparatas nedideliais impulsais pradeda stimuliuoti širdies raumenį, atkurdamas normalų širdies susitraukimų dažnį ir pagerindamas savijautą.
Širdies stimuliatorius padidina širdies ritmo dažnį iki lygio, reikalingo kasdienės veiklos metu. Taip pat vyksta moksliniai tyrimai dėl galimybės šiuo prietaisu gydyti širdies nepakankamumą ir kitas sunkias širdies ligas, tačiau pagrindinė būklė, kai implantuojamas elektrokardiostimuliatorius – per lėtas širdies ritmas.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš procedūrą suteikiama visa bendra informacija, tačiau derėtų žinoti ir pasiruošti: nevalgyti ir negerti ryte prieš procedūrą (apie 6 valandas), nerūkyti, nevartoti alkoholio. Būtina pasiteirauti gydytojo apie vartojamus vaistus − ar galima juos vartoti prieš operaciją.
Kokia anestezija bus naudojama?
Prieš procedūrą gydytojas pasako, ar pacientui reikia bendrinės, ar vietinės nejautros. Bendrinės nejautros metu pacientas užmigdomas, o vietinės nejautros pacientas yra sąmoningas, tačiau dalis kūno yra nejautri.
Dažniausiai naudojama vietinė nejautra – pjūvio vietoje suleidžiama vietinio poveikio vaistų nuo skausmo.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Atvykus į ligoninę visais iškilusiais klausimais reikia kreiptis į medicinos personalą, geriausia – į gydantį gydytoją. Nebijokite klausti, jeigu kas neaišku!
Iki procedūros pradžios atliekami tyrimai, rodantys paciento sveikatos būklę ir tinkamumą operacijai. Tyrimo rezultatus patikrinęs gydytojas supažindina pacientą su operacija, informuoja apie galimą jos riziką, metodiką, komplikacijas − viskas kruopščiai patikrinta ir stebima profesionalių darbuotojų!
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Širdies stimuliatoriaus implantacijos operacija paprastai trunka apie 1 val.
Visų pirma pacientas patenka į procedūros patalpą. Reikia atsigulti ant operacinio stalo, kad seselės ir daktaras galėtų pasiruošti operacinį lauką: patikrinti procedūrinius prietaisus, nuvalyti paciento odą dezinfekcinėmis priemonėmis ir užkloti steriliais apklotais, kad visos procedūros metu laukas išliktų švarus ir būtų išvengta galimos infekcijos.
Tuomet į vietą, kur implantuotinas širdies stimuliatorius gydytojas suleidžia vietinio poveikio vaistų nuo skausmo. Vaistai suveikia labai greitai, todėl pacientas nejaučia skausmo visos operacijos metu.
Vaistams pradėjus veikti ir odai tapus nebejautriai, gydytojas padaro apie 5 – 7 cm pjūvelį po raktikauliu ir po oda suformuoja kišenę širdies stimuliatoriui. Pro kraujagysles į širdies ertmes įstumiami vienas, du arba trys ploni elektrodai, per kuriuos aparatas seks širdies veiklą ir, esant reikalui, palaikys normalų širdies ritmą. Prie jų prijungiamas į kišenę įsiūtas stimuliatorius. Kad procedūrą būtų tiksli ir sklandi, visa operacija sekama rentgeno spinduliais, o paciento širdies funkcija vertinama monitoriuose.
Operacijos metu pacientas gali jausti neįprasto, neritmingo širdies plakimo epizodus. Jo širdies veikla pastoviai sekama monitoriaus ekrane ir rašant elektrokardiogramą (tiek įprastinę, tiek tiesiogiai iš širdies vidaus).
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po procedūros seselės uždeda ant žaizdos sterilų tvarstį. Pacientas palydimas į pooperacinę palatą pailsėti. Jo būklei ir procedūros rezultatui įvertinti padaroma krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, užrašant elektrokardiogramą patikrinama stimuliatoriaus funkcija. Gydytojas įvertina gautus rezultatus, paskiria kitą kontrolinį susitikimą po 7 − 10 dienų ir pacientas gali važiuoti namo. Vaistai nuo skausmo veikia apie 4 − 5 valandas, todėl pasibaigus jų poveikiui galima pajusti nedidelį skausmą pjūvio vietoje, tačiau medicinos personalas iš anksto nurodo, kada ir kokius vaistus gerti po operacijos.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Nesant komplikacijų 1 − 2 dienas.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Nereikalinga.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Implantavus stimuliatorių paciento gyvenimo prognozė ir kokybė yra gera, o darbingumas beveik neribojamas: nepatariamas tik labai įtemptas fizinis darbas. Jau pirmosiomis dienomis po implantacijos dauguma gali vaikščioti, o maždaug per savaitę grįžta prie įprastinės veiklos. Tačiau vertėtų laikykitės žemiau pateiktų nurodymų:
- Keletą dienų po procedūros vengti kelti aukštyn tos pusės ranką, kurioje buvo atliktas pjūvis, nes tam tikra veikla, pvz., golfo žaidimas ar žvejyba, gali sąlygoti nevalingą ar netyčinį staigų rankos pakėlimą.
- Vengti tiesioginio spaudimo širdies stimuliatoriui, pvz., neguėti kniūbsčiomis, nespausti ar kitaip nebandyti pakeisti stimuliatoriaus padėties.
- Pjūvio vieta turi būti švari ir sausa (ligoninės personalas turi suteikti reikiamą informaciją apie jos priežiūrą). Reikia stebėti pjūvio vietą. Pastebėjus infekcijos ženklus, pvz., šilumą, skausmą, patinimą, paraudimą ar išskyras, būtina nedelsiant susisiekti su savo gydytoju.
- Reikia vengti šiurkštaus fizinio kontakto, stumtelėjimo ar kritimo, taip pat su jais susijusių pramogų − slidinėjimo, futbolo, krepšinio ar pan.
- Vengtina ir medžioklė, jei šautuvo buožė laikoma širdies stimuliatorius pusėje.
- Vengtina bet kokia veikla, kurios metu stimuliatorius galėtų būti sutrenktas ar spusteltas.
- Įprastą kasdienę veiklą gali riboti skausmas operaciniame plote. Reikėtų pasitarti su gydytoju, kokius vaistus nuo skausmo galima gerti.
Maudytis duše ar vonioje galima, tačiau negalima sušlapinti, nutrinti žaizdos ir apsauginio jos tvarsčio.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Po operacijos gydytojas paskiria kitą susitikimą po kelių dienų, kad įvertintų paciento savijautą po procedūros, žaizdos gijimo procesą. Vėliau paprastai kontrolė atliekama dar po 3 mėnesių.
Jei implantuotas vienkameris širdies stimuliatorius, apsilankymas pas gydytoją dažniausiai numatomas kartą per metus, jei dvikameris širdies stimuliatorius – vieną arba du kartus per metus. Dėl vizitų skaičiaus reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip patikrinama stimuliatoriaus funkcija?
Apsilankymo metu naudojamas programavimo aparatas – mažas „kompiuteris“, kuris priima širdies stimuliatoriuje išsaugotą informaciją ir pateikia ją ekrane, kur ją mato gydytojas. Jis taip pat leidžia gydytojui kabinete be operacinio įsikišimo pakeisti širdies stimuliatoriaus nustatymus. Patikrinimo metu dažniausiai atliekami šie veiksmai:
- Elektrokardiogramos (EKG) užrašymas − gydytojas prideda elektrodus prie paciento kūno, tada užrašoma ir išanalizuojama EKG. EKG užfiksuoja tiek širdies, tiek širdies stimuliatoriaus veiklą.
- Programavimo aparato dalis, vadinama programavimo galvute, padedama ant paciento krūtinės virš širdies stimuliatoriaus. Gydytojas programavimo aparatu peržiūri širdies stimuliatoriaus nuo paskutinio vizito užfiksuotą ir išsaugotą informaciją.
- Nustatymų patikrinimas – gydytojas programavimo aparatu patikrina esamus širdies stimuliatoriaus nustatymus. Paasikeitus paciento gyvenimo būdui ir medicininei būklei, šiuos nustatymus galima pakeisti. Jei pacientui implantuotas kintamo dažnio širdies stimuliatorius, tam, kad patikrintų širdies stimuliatoriaus nustatymus, gydytojas gali paprašyti atlikti kai kuriuos fizinius pratimus.
- Maitinimo elemento patikrinimas − širdies stimuliatoriaus maitinimo elemento būklė gali būti patikrinama naudojant tą patį programavimo aparatą. Kiek ilgai maitinimo elementas tarnaus, priklauso nuo kelių veiksnių. Kai kurie iš šių veiksnių apima širdies stimuliatoriaus tipą ir širdies būklę.
Širdies stimuliatorius veikia vidutiniškai 6 – 8 metus, tačiau numatyti, kiek tarnaus laidas, negalima. Šiandieniniai laidai yra sukurti taip, kad tarnautų ilgus metus, bet kiekvienu atveju konkretus laikas svyruoja, nes iš dalies priklauso ir nuo paciento medicininės būklės, anatomijos, implantavimo metu naudotos chirurginės technikos. Todėl patartina reguliariai lankytis pas gydytoją, nes kiekvieno vizito metu tikrinama širdies stimuliatoriaus laido būklė ir veikla.
Kaip dažnai reikia tikrinti širdies stimuliatorių ir laidus, priklauso nuo kelių veiksnių − širdies stimuliatoriaus ir jo laidų tipo, paciento sveikatos būklės ir tolesnio jo gydymo plano. Stimuliatoriaus veiklos patikrinimo dažnis gali keistis. Artėjant stimuliatoriaus keitimo laikui jį tikrinti teks dažniau.
Kada pakeisti širdies stimuliatorių išsikrovus jo maitinimo elementui, sprendžia gydytojas − maitinimo elementas sandariai uždarytas širdies stimuliatoriaus viduje, todėl keičiamas visas širdies stimuliatorius.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Toje pusėje, kur implantuotas stimuliatorius, po procedūros galima jausti skausmą, diskomfortą, gali atsirasti kraujosruvų, bet šie reiškiniai laikini, praeina per keletą dienų.
Būtina kreiptis į gydytoją pajutus šiuos simptomus:
- Infekcijos požymius operacinio pjūvio vietoje: karštį su paraudimu, patinimą, šilumą, skausmą arba šlapiavimą ties chirurginiu randu
- Kvėpavimo sunkumą
- Galvos svaigimą
- Alpulį
- Nuolatinį silpnumą arba nuovargį
- Skausmą krūtinėje
- Nuolatinį žagsėjimą
- Kojų, kulkšnių, rankų ar riešų patinimą
- Didelį diskomfortą
- Smarkų širdies plakimą
Būtina keiptis į gydytoją pajutus naujus simptomus arba simptomus, pasireiškusius iki širdies stimuliatoriaus implantavimo.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į savo šeimos gydytoją arba kardiologą, kuris atliko operaciją ir toliau tęsia širdies gydymą.
Prieš bet kokias medicinines procedūras pacientui reikia pasakyti gydytojui, stomatologui ar kitam specialistui apie turimą širdies stimuliatorių – jie turi reikia pasikonsultuoti su paciento širdies gydytoju prieš atlikdami bet kokią procedūrą, ypač jei ji nauja ar neįprasta.
Dauguma stomatologinių ar medicininių procedūrų širdies stimuliatoriui nekenkia. Tačiau kai kurios procedūros gali pareikalauti atsargumo priemonių, kurios padėtų išvengti trikdžių ar juos sumažintų.
Kur gauti papildomos informacijos?
Anglų kalba − uptodate.com arba patient.co.uk
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.