Kokia procedūra aprašoma?
Širdies vožtuvų korekcijos operacija.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Operacijos tikslas – atstatyti normalią kraujo tėkmę per širdies vožtuvus. Alternatyvos: priklausomai nuo klinikinės situacijos – transkataterinis vožtuvų implantavimas.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Rekomenduojama mesti rūkyti ir negerti alkoholio bent 1 mėnesį prieš operaciją. Vakare prieš operaciją ligoniams paruošiama krūtinės ląsta ir kojos (pašalinami plaukai). Žarnyno valymui skiriama laktuliozės preparato. Vakare prieš numatomą operaciją pacientas gali gerti skysčius, lengvai užkąsti. Prieš operaciją pacientas turi būti 6 valandas nevalgęs, bent 2 valandas negėręs. Ryte prieš operaciją pacientas nusiprausia.
Kokia anestezija bus naudojama?
Taikoma bendrinė endotrachėjinė nejautra.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Planine tvarka guldomi ligoniai kreipiasi į Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos gyd. širdies chirurgų konsultacinį kabinetą Nr.031, kur užpildžius reikiamus dokumentus, guldomi į Širdies chirurgijos skyrių.
Atvykus į gydymo įstaigą pacientas dėl skubios pagalbos turi kreiptis į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur atlikus reikiamus tyrimus, esant reikalui, pacientas būtų stacionarizuojamas.
Ar pacientas turi pasirašyti sutikimą?
Prieš numatomą operaciją pacientą aplanko gydytojas anesteziologas, kuris supažindina su anestezija ir duoda pasirašyti sutikimą anestezijai. Širdies chirurgas paaiškina būsimos operacijos esmę ir duoda pasirašyti sutikimą operacijai.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Bendrinėje nejautroje, paruošus operacinį lauką, atliekamas pjūvis krūtinėje. Pasluoksniui prieinama prie širdies ir įvedamos kaniulės dirbtinės kraujo apytakos aparatui bei kardioplegijos (širdies sustabdymo) sistemai pajungti. Dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, sustabdžius širdies veiklą, atveriamos jos ertmės ir koreguojami širdies vožtuvai. Esant galimybei atstatoma nuosavų vožtuvų funkcija arba vožtuvas protezuojamas (pakeičiamas). Atstatoma širdies veikla ir baigiama dirbtinė kraujo apytaka. Pjūvis pasluoksniui susiuvamas. Paliekami 2–3 drenai, kurie prijungiami prie specialaus surinkimo indo. Operacija trunka apie 4-5 valandas. Pacientas operacijos metu nieko nejaučia.
Kas vyksta atlikus procedūra?
Po operacijos pacientas apie 1-2 paras (priklausomai nuo būklės) gydomas ir stebimas intensyviosios terapijos skyriuje. Kai pacientas pradeda kvėpuoti pats, jis atjungimas nuo dirbtinio ventiliavimo aparato. Jei sekrecija per drenus nedidelė, drenai šalinami 1-ą pooperacinę parą. Esant stabiliai būklei, tolimesnis paciento gydymas tęsiamas Širdies chirurgijos skyriuje. Skiriami nuskausminantys vaistai, atliekami operacinės žaizdos perrišimai ir taikomos reabilitacinės procedūros. Siūlų iš žaizdų šalinti nereikia, jie ištirpsta savaime. Maudytis duše galima jau antrą pooperacinę parą. Po operacijos 1 mėnesį ligoniui rekomenduojama gulėjimo padėtis – ant nugaros.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Paciento gulėjimo trukmė ligoninėje priklauso nuo ligos eigos, bendros paciento būklės bei savijautos. Gydymas ligoninėje gali trukti maždaug 1-2 savaites. Jei reikia, ligoniui gali būti taikomas ir ilgesnis stacionarinis gydymas. Išleidžiant iš ligoninės rekomenduojamas reabilitacinis gydymas.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Vykstant namo pacientui gali būti reikalinga artimųjų palyda ar pagalbiniai prietaisai priklausomai nuo gretutinių paciento ligų bei bendros būklės.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Rekomenduojamas tausojantis režimas, vaistai nuo skausmo pagal reikalą, operacinės žaizdos perrišimai.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Tolimesnis gydymas šeimos gydytojo ir gydytojo kardiologo priežiūroje. Esant reikalui, galima širdies chirurgo konsultacija.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti?
Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: pooperacinis kraujavimas, perioperacinis miokardo infarktas, širdies veiklos, kvėpavimo, inkstų funkcijos nepakankamumas, smegenų kraujotakos pablogėjimas (delyras, insultas), kraujosruva (hematoma) krūtinėje ar kojoje, pjūvių infekcija ir t.t. Retai pasitaikančios komplikacijos: aortos įplyšimas (disekacija), žarnyno, kojų kraujotakos pablogėjimas, pneumonija, sepsis, plaučių arterijos tromboembolija, mirtis.
Kada pacientas galės vėl užsiimti įprastinėmis veiklomis, pvz. darbu, sportu, vairavimu ir pan.?
Užsiimti įprastine veikla pacientas skatinamas kuo greičiau, priklausomai nuo savijautos. Pacientui nerekomenduojama dirbti sunkaus fizinio darbo 2~3 mėnesius. Vairuoti rekomenduojama ne anksčiau kaip po 2-3 mėnesių.
Į ką kreiptis iškilus papildomų klausimų?
Iškilus papildomų klausimų pacientas turėtų kreiptis į skyriaus personalą – jį prižiūrintį ar budintį gydytoją, gydytoją rezidentą ar slaugytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Papildomos informacijos galima pasiteirauti skyriaus personalo.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.