Kokia procedūra aprašoma?
Abdominalinė paracentezė, tai pilve susikaupusio skysčio (ascito) paėmimo diagnostiniams tyrimams ir / ar pašalinimo specialia adata procedūra. Yra du paracentezės tipai: pirmasis – diagnostinė paracentezė, kurios metu į pilvaplėvės ertmę įdurta adata paimama ascito diagnostiniams tyrimams (citologiniam tyrimui ir pasėliui), antrasis atliekamas ascitui pašalinti. Vienos gydomosios paracentezės metu turi būti pašalintas visas ascitas.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Skysčio kaupimosi pilve priežastys įvairios: kepenų cirozė, vėžys, kasos, širdies, inkstų ir kitos ligos.
Kad gydymas būtų veiksmingas, būtina tiksliai nustatyti skysčio kaupimosi pilve priežastį. Abdominalinė paracentezė atliekama visiems, kuriems pirmą kartą nustatytas skystis pilvo ertmėje įtariant spontaninį peritonitą, visiems hospitalizuotiems pacientams, kuriems diagnozuota kepenų cirozė ir skystis pilvo ertmėje. Gydomoji paracentezė atliekama pacientams, kuriems gydymo pradžioje diagnozuojama trečiojo laipsnio (didelis ar įtemptas ascitas esant labai padidėjusiam pilvui) ascitas, diuretikams atsparus ascitas.
Alternatyvių pilve susikaupusio skysčio pašalinimo procedūrų nėra.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Privalote įspėti gydytoją ir bendrosios praktikos slaugytoją apie pastoviai vartojamus vaistus (ypač apie aspiriną arba kitus, veikiančius kraujo krešėjimą), savo organizmo alergines ir kitas reakcijas į bet kokį vaistą.
Kokia anestezija bus naudojama?
Steriliai paruošus dūrio vietą, palaipsniui leidžiama vietinio anestetiko (pvz., lidokaino) − tampa nejautrūs visi pilvo sienos sluoksniai. Nedidelis skausmas jaučiamas tik dūrio į odą metu, vėliau, anestetikui patekus į gilesnius pilvo sienos sluoksnius, atsiranda tirpimo pojūtis ir skausmas išnyksta.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Procedūra atliekama hospitalizavus pacientą, procedūrinėje patalpoje. Prieš tai atliekamas ultragarsinis pilvo organų tyrimas, paimama kraujo trombocitų skaičiui įvertinti, nustatomi krešumo rodikliai (SPA, TNS), rodantys, ar nėra kontraindikacijų atlikti šią procedūrą.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Procedūros metu turite gulėti arba sėdėti. Adata dažniausiai įduriama apie 15 cm į kairę arba dešinę nuo bambos, apatiniame pilvo kvadrante. Procedūros metu labai svarbu vykdyti gydytojo nurodymus. Jos trukmė priklauso nuo ascito kiekio (jei atliekama gydomoji paracentezė). Jei atliekama diagnostinė paracentezė, procedūra trunka kelias minutes, kol paimamas reikiamas ascito kiekis. Procedūros metu pacientas gali jausti nedidelį skausmą dūrio vietoje, ypač kai adata praduria pilvaplėvę. Skausmo pojūtis labai individualus ir priklauso nuo paciento jautrumo.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Atlikus tiek diagnostinę, tiek gydomąją paracentezę, dūrio vieta užkliuojama steriliu tvarsčiu. Po kurio laiko jį reikia pakeisti / galima nusiimti. Jei per šią procedūrą pašalinama daugiau nei 5 l skysčio (ascito), pacientui būtina atstatyti skysčių balansą ir skirti švirkščiamąją albumino infuziją.
Po gydomosios paracentezės pacientams reikia riboti druskos kiekį maiste ir vartoti bent minimalias diuretikų dozes, saugančias nuo kartotinio ascito kaupimosi.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Laikas skirtingas − priklauso nuo pagrindinės ligos ir paciento klinikinės būklės.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Tai priklauso nuo paciento klinikinės būklės.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Po procedūros reikia stebėti, ar nėra pilvo skausmų, karščiavimo, sąmonės prietėmio. Pasireiškus šiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Siekiant išvengti kartotinio ascito kaupimosi po gydomosios paracentezės pacientams svarbu riboti druskos kiekį maiste ir vartoti minimalias diuretikų dozes. Svarbu nepažeisti, netrinti, nešlapinti ar kitaip nedirginti dūrio vietos. Tvarstį galima nuimti, jei dūrio vieta praėjus parai po procedūros nedrėksta, o jei skystis nesiliauja skirtis, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Jei savijauta gera, nereikia.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Žinomos ir dažnos komplikacijos: skausmas dūrio vietoje, kraujavimas dūrio vietoje.
Retai pasitaikančios komplikacijos: kraujavimas į pilvo ertmę, žarnos perforacija. Kai kurių procedūrų metu gali prasidėti smarkus kraujavimas į pilvo ertmę, todėl gali prireikti chirurginės operacijos ar intervencinės angiografijos. Jei pažeisti virškinimo trakto organai, gali kilti infekcinės komplikacijos, gydomos antibiotikais.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Įprastinės veiklos galima imtis grįžus iš stacionaro, tačiau kiekvienu atveju situacija vertintina individualiai.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į gydantį gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Interneto svetainėje anglų kalba www.uptodate.com, paieškos laukelyje įrašius žodį „paracentesis“.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.