Kokia procedūra aprašoma?
Endoskopinė retrogradinė cholangiopankratografija (ERCP).Endoskopinis tyrimas − tai procedūra, kurios metu aparatu, endoskopu, ištiriami vidiniai organai. Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) − tai procedūra, kurios metu endoskopu ir rentgeno aparatu per dvylikapirštę žarną ištiriami bei gydomi tulžies ar kasos latakai. ERCP atliekantis gydytojas (gastroenterologas endoskopuotojas) vertina tulžies ir kasos latakus, ieško pokyčių, trikdančių tulžies ar kasos sulčių nuotėkį − akmenų, latakų susiaurėjimų ar auglių. Rastus pokyčius endoskopuotojas gali imtis gydyti tos pačios procedūros metu.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
ERCP metu gydytojas gali atlikti įvairias procedūras pokyčių atžvilgiu: žnyplėmis paimti tirti audinio gabalėlius, prapjauti arba praplėsti tulžies ar kasos latako atsivėrimo į žarną žiotis − pagerinti nuotėkį, pašalinti iš latakų akmenis, įvesti plastikinį ar metalinį vamzdelį, jei nuotėkio iš latakų kitu būdu atkurti nepavyksta, pašalinti auglį tulžies ir kasos atsivėrimo į žarną vietoje.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Siekiant užtikrinti kokybišką minėtų organų gleivinės apžiūrą ir išvengti maisto ar skysčių aspiracijos (įkvėpimo) į plaučius, prieš šią procedūrą 6 − 8 valandas reikia nevalgyti ir negerti.
Kokia anestezija bus naudojama?
Procedūrą prižiūri anesteziologas, jis supažindins su anestezijos rūšimi ir eiga atskira informavimo ir sutikimo forma.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Šiai procedūrai būsite paguldyti į Gastroenterologijos skyrių. Prieš ją atliekami kraujo tyrimai (bendras ir biocheminis kraujo, kraujo krešėjimo rodiklių − INR, SPA), esate supažindinami su procedūros eiga, konsultuojami anesteziologo.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
ERCP atliekama operacinėje, ją prižiūri anesteziologai, taikoma anestezija / sedacija. Tyrimas atliekamas gulint ant pilvo arba ant kairiojo šono, į burną įstačius plastikinį kandiklį, apsaugantį burnos ertmę ir endoskopą. ERCP metu naudojamas endoskopas yra lankstus piršto storio vamzdelis su kamera ir šviesos šaltiniu, leidžiantis endoskopuotojui nuodugniai apžiūrėti dvylikapirštės žarnos vietą, kurioje atsiveria tulžies ir kasos latakai. Kad pagerėtų matomumas, procedūros metu per aparatą į dvylikapirštės žarnos spindį pučiamas oras. Prireikus oras ar skystas turinys endoskopu gali būti išsiurbiamas. Procedūros pradžioje endoskopas įkišamas per burną į stemplę, nustumiamas į skrandį, paskui − į dvylikapirštę žarną, kuri ir tiriama. Procedūros metu dėl pučiamo oro galite jausti diskomfortą ar pilvo pūtimą, tačiau šie pojūčiai nėra kenksmingi: susikaupusį orą galite drąsiai išraugėti, o endoskopas Jums kvėpuoti netrukdo. Procedūra trunka nuo 30 min. iki 2val.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po procedūros pooperacinėje palatoje, kol baigsis anestezijos poveikis, būsite stebimi gydytojo anesteziologo, po to grįšite į Gastroenterologijos skyrių ir būsite stebimi dėl galimų komplikacijų. Siekiant išvengti kraujavimo, po ERCP 24 valandas negalima gerti karštų skysčių ar valgyti karšto maisto. Skausmo kontrolė ir slauga priklausys nuo Jūsų klinikinės būklės ir galimos komplikacijų raiškos.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Laikas priklausys nuo Jūsų klinikinės būklės.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Tai priklausys nuo Jūsų klinikinės būklės.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Specialios priežiūros nereikia, tačiau pasireiškus komplikacijoms turite nedelsdami kreiptis į gydymo įstaigą.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
ERCP metu gautus duomenys ar / ir gydymo poveikį su Jumis aptars gydantis gydytojas. Ar reikės kartotinių konsultacijų, priklausys nuo dabartinės patologijos pobūdžio ir taikytų gydomųjų procedūrų veiksmingumo.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos:
kasos uždegimas − viena iš dažniausių komplikacijų, pasitaikanti nuo 3 iki 5 procentų visų pacientų po ERCP procedūros. Jei ši komplikacija nutinka, galite jausti pilvo skausmą, pykinimą. Dažniausiai liga būna lengva − pasveikstama per keletą dienų po procedūros. Kartais ūmus kasos uždegimas gali būti sunkus ir net pavojingas gyvybei.
Tam tikrais atvejais siekdamas pagerinti nuotėkį iš tulžies ir kasos latakų, palengvinti akmenų ištraukimą ar priėjimą prie susiaurėjusios latako vietos, endoskopuotojas įpjauna jų atsivėrimo į dvylikapirštę žarną vietą. Dėl to kartais prasideda kraujavimas, dažniausiai negausus ar neilgai trunkantis arba sustabdomas tos pačios procedūros metu. Kartais kraujavimas būna stiprus, pasireiškia po procedūros praėjus kuriam laikui − jam sustabdyti prireikia kartotinės endoskopinės procedūros ar chirurginės intervencijos.
Retai pasitaikančios komplikacijos:
ERCP aparatu ar instrumentais gali būti pradurta stemplė, skrandis ar dvylikapirštė žarna. Ši komplikacija dažniausiai gydoma chirurgiškai, ji gali baigtis mirtimi.
Tulžies latakų bakterinis uždegimas, o kartais ir jį lydintis kraujo užkrėtimas dėl ERCP retas, jis gydomas antibiotikais ir skysčių lašinimu į veną.
Skysčio ar maisto patekimas į kvėpavimo takus ar plaučius. Ši komplikacija nevalgiusiems ir negėrusiems daugiau kaip 6 − 8 valandas iki procedūros nutinka labai retai.
Konkrečios komplikacijos, gresiančios pacientui, aptariamos įvertinus jo būklę.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Įprastine veikla galima užsiimti vos grįžus į namus, tačiau kiekvienu atveju situacija vertintina individualiai.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į konsultuojantį ar gydantį gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Medicininiuose žurnaluose, internete (anglų kalba): www.uptodate.com; www.medscape.com.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.