Kokia procedūra aprašoma?
Ezofagogastroduodenoskopija (EGDS) ir / ar polipektomija,Ezofagogastroduodenoskopija, dažniausiai vadinama tiesiog gastroskopija ar endoskopija, yra procedūra, kurios metu tiesiogiai apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Ją atlieka specialiai parengtas ir jos išmokytas gydytojas endoskopuotojas. Procedūros metu endoskopuotojas gali matyti tiriamų organų gleivinės ir sienos pokyčius (paraudimą, uždegimą, opas, auglius, kraujavimą). Dažniausios priežastys, dėl kurių atliekama ezofagogastroduodenoskopija, yra šios: neaiškios kilmės diskomfortas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje, gastroezofaginio refliukso liga (rėmuo, rūgšties graužimas), nuolatinis pykinimas ar vėmimas, kraujavimas į viršutinį virškinimo trakto aukštą (stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną), sutrikęs rijimas ar maisto ir skysčių strigimas stemplėje, nenormalūs arba neaiškūs radiniai tiriant virškinimo traktą rentgenu, kompiuterine tomografija ar magnetiniu rezonansu, svetimkūnių (prarytų) šalinimas, anksčiau rastų polipų, opų ar auglių progresavimo ar gijimo sekimas.
Kad nereikėtų kartoti procedūros ir pasirengimo jai, gydytojas endoskopuotojas tos pačios procedūros metu gali pašalinti ir aptiktus polipus. Pastaroji procedūra vadinama polipektomija.
Procedūros metu radęs pokyčių, gydytojas endoskopuotojas gali paimti ištirti nedidelius gleivinės gabalėlius, vadinamus biopsijomis. Virškinimo trakto gleivinės bioptavimas neskausmingas. Endoskopuotojas gali ir sustabdyti rastą kraujavimą. Kraujavimas stabdomas suleidžiant adrenalino aplink pažaidą ir / arba sklerozanto į kraujuojančią kraujagyslę ir / arba užspaudžiant ją spaustuku arba koaguliuojant (prideginant) karštu davikliu ar elektros srove. Kraujavimo stabdymo būdą pasirenka gydytojas pagal rastą patologiją.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Dauguma polipų yra gerybiniai, tačiau kai kurių iš jų laiku nepašalinus ilgainiui išsivysto skrandžio vėžys. Tos pačios procedūros metu dažniausiai šalinami nedideli polipai – ši procedūra techniškai nesudėtinga ir ilgai netrunka. Jei polipas didelis, jo šalinimas techniškai sudėtingas ar manoma, kad polipektomija gali būti rizikinga ir komplikuotis, šalinimas atliekamas kitos procedūros metu. Polipo pašalinimas neskausmingas.
Procedūra, kurios metu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, alternatyvų neturi. Rentgenokontrastiniai stemplės ir skrandžio tyrimai galimi tik kaip papildoma diagnostinė priemonė.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Siekiant užtikrinti kokybišką minėtų organų gleivinės apžiūrą ir išvengti maisto ar skysčių aspiracijos (įkvėpimo) į plaučius, prieš šią procedūrą 6 − 8 valandas reikia nevalgyti ir negerti.
Kokia anestezija bus naudojama?
Prieš procedūrą į gerklę papurškiama lidokaino (nejautrą sukeliančio preparato) 2% tirpalo, kad procedūros metu neskaudėtų gerklės ir ryklės. Jei esate alergiški minėtam vaistui, prašom apie tai įspėti procedūrą atliekantį gydytoją. Galimos dažniausios lidokaino komplikacijos: alerginės reakcijos (bronchų spazmas, odos išbėrimas, niežėjimas, gerklės ar liežuvio patinimas, anafilaksinis šokas), cianozė, hipoksija, tachikardija, nerimas, mieguistumas, sutrikimas, kontakto vietos sudirgimas, jos parestezijos. Procedūros metu diskomfortui palengvinti Jums gali būti pasiūlyta sol. Midazolamum − nerimą mažinančio ir kiek migdančio preparato − injekcija į veną. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos – mieguistumas po procedūros, dezorientacija, susijaudinimas, todėl pageidautina lydinčio asmens pagalba.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Į iš anksto pasirinktą LSMU Kauno klinikų konsultacinės poliklinikos gydytojo gastroenterologo kabinetą, prieš tai užsiregistravus internetu, telefonu ar tiesiogiai registratūroje. Procedūros dieną neturint atliktų kraujo tyrimų (bendro kraujo tyrimo, kraujo krešėjimo rodiklių − INR, SPA), šie tyrimai atliekami prieš procedūrą − siekiant įvertinti kraujavimo riziką po atliktos biopsijos ar polipektomijos.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Endoskopija atliekama pacientui gulint ant kairiojo šono. Jums į gerklę papurškiama vietinio anestetiko, kad gerklė ir ryklė taptų nejautrios. Kad nesusižalotumėte dantų ir neperkąstumėte endoskopo, tarp priekinių dantų Jums bus įstatytas plastikinis kandiklis. Endoskopas (dažnai vadinamas gastroskopu) yra piršto storio lankstus vamdzdelio formos aparatas su įmontuota filmavimo kamera arba optine vaizdo perdavimo sistema ir šviesios šaltiniu. Labai retais atvejais endoskopija atliekama per nosį labai plonu endoskopu, prieš tai apdorojus nosies landą vietiniu anestetiku. Kad atsivertų stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, procedūros metu per endoskopą pučiamas oras. Oro pūtimas leidžia kokybiškai apžiūrėti šiuos organus ir palengvina endoskopo stūmimą per juos. Endoskopijos metu galite jausti nežymų diskomfortą dėl pučiamo oro ir pykinimą ar norą ryti, kurį sukelia gerklėje esantis endoskopas. Endoskopija netrukdo kvėpuoti. Kvėpuodami lėtai ir giliai galite lengviau atsipalaiduoti, taip sumažindami procedūros metu patiriamą diskomfortą. Procedūra trunka vidutiniškai nuo 2 iki 20 minučių.
Kas vyksta atlikus procedūrą? (skausmo kontrolė, slauga, siūlės)
Jei EFGDS metu atliekama biopsija ar polipektomija, siekiant išvengti kraujavimo iš gleivinės pažeidimo vietos 24 valandas negalite gerti karštų skysčių ar valgyti karšto maisto. Skausmo kontrolė ir slauga paprastai nereikalingos, nes šios procedūros nesudėtingos ir neskausmingos.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Po polipektomijos Gastroenterologijos skyriuje būsite stebimi 24 valandas.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Tai priklauso nuo Jūsų klinikinės būklės.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Ypatingos priežiūros nereikia. Tačiau pasireiškus komplikacijoms nedelsdami turite kreiptis į gydymo įstaigą.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Reikės − aptarti procedūros ir biopsijos histologinio tyrimo duomenų, prireikus − ir tolesnės gydymo taktikos.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: iš biopsijos ar iš polipų šalinimo vietų gali negausiai pakraujuoti, tačiau kraujavimas dažniausiai būna negausus ir liaujasi savaime arba nesunkiai sustabdomas. Labai retais atvejais prireikia operacijos.
Retos komplikacijos: procedūros metu endoskopu galima pradurti skylutę skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje ar stemplėje. Tai labai rimta, tačiau reta komplikacija, dažniausiai reikalaujanti operacinio gydymo. Prakiurdinimo atvejai dažnesni tarp pacientų, kuriems šalinami polipai, stabdomas kraujavimas ar atliekamos kitos gydomosios procedūros. Šios komplikacijos gali sąlygoti paciento mirtį, tačiau jos labai retos. Maisto ar skysčių aspiracija (įkvėpimas) į plaučius.
Konkrečios komplikacijos gali pasireikšti kiekvienam pacientui, jų tikimybė aptariama įvertinus paciento būklę.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Įprastinės veiklos galima imtis vos grįžus į namus, tačiau kiekvienu atveju situacija vertintina individualiai.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į konsultuojantį ar gydantį gydytoją, šeimos gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Medicininiuose žurnaluose, tinklalapiuose anglų kalba: www.uptodate.com; www.medscape.com.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.