Kokia procedūra aprašoma?
Ezofagogastroduodenoskopija ir stemplės išplėtimas, tai endoskopinė gydomoji procedūra, kurios metu siekiant išplėsti susiaurėjusią stemplės dalį ir atstatyti jos spindžio praeinamumą endoskopu į stemplę įstumiami didėjančio skersmens plėtikliai (instrumentai organo spindžiui plėsti). Šią procedūrą atlieka specialiai parengtas ir jos išmokytas gydytojas gastroenterologas.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Stemplės išplėtimas atliekamas šiais atvejais: esant gerybiniams (peptiniams, pooperaciniams) stemplės susiaurėjimams (striktūroms), esant piktybinėms striktūroms, prieš implantuojant stentą.
Alternatyvios procedūros: endoskopinė balioninė dilatacija (išplėtimas), incizija (stemplės susiaurėjimo įpjovimas).
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš procedūrą turite būti nevalgę 6 − 8 val.
Kokia anestezija bus naudojama?
Prieš procedūrą į gerklę papurškiama lidokaino (nejautrą sukeliančio preparato) 2% tirpalo, kad procedūros metu neskaudėtų gerklės ir ryklės. Jei esate alergiški minėtam vaistui, prašom apie tai įspėti procedūrą atliekantį gydytoją. Galimos dažniausios Lidokaino komplikacijos: alerginės reakcijos (bronchų spazmas, odos išbėrimas, niežėjimas, gerklės ar liežuvio patinimas, anafilaksinis šokas), cianozė, hipoksija, tachikardija, nerimas, mieguistumas, sutrikimas, kontakto vietos sudirgimas, jos parestezijos. Procedūros metu diskomfortui palengvinti Jums gali būti pasiūlyta sol. Midazolamum − nerimą mažinančio ir kiek migdančio preparato − injekcija į veną. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos – mieguistumas po procedūros, dezorientacija, ažitacija, todėl pageidautina pasirūpinti palyda. Retais atvejais gali išsivystyti kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Tam tikrais atvejais procedūros metu gali būti taikoma anesteziologo prižiūrima intraveninė ar intubacinė nejautra.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Numatytu laiku atvykę į Kauno klinikų Konsultacinės poliklinikos gydytojo gastroenterologo kabinetą, būsite paguldyti į Gastroenterologijos skyrių. Procedūra atliekama Endoskopijų skyriuje − į jį būsite palydėti. Skubos tvarka guldoma per Skubios pagalbos skyrių.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Procedūra trunka vidutiniškai iki 20 minučių. Stemplės išplėtimas atliekamas pacientui gulint ant kairiojo šono. Jums į gerklę bus papurkšta vietinio anestetiko, kad gerklė ir ryklė taptų nejautrios. Kad nesusižalotumėte dantų ir neperkąstumėte endoskopo, tarp priekinių dantų Jums bus įstatytas plastikinis kandiklis. Endoskopas (dažnai vadinamas gastroskopu) yra piršto storio lankstus vamdzdelio formos aparatas su įmontuota filmavimo kamera arba optine vaizdo perdavimo sistema ir šviesios šaltiniu. Kad atsivertų stemplė, skrandis bei dvylikapirštė žarna, procedūros metu per endoskopą pučiamas oras. Oro pūtimas leidžia kokybiškai apžiūrėti šiuos organus ir palengvina endoskopo stūmimą per juos. Pro endoskopo kanalą į dvylikapirštę žarną įkišama metalinė styga (vedlys), ant kurios, pašalinus endoskopą, užmaunami ir stemplės susiaurėjimo link stumiami didėjančio skersmens plėtikliai. Stumiant endoskopą galite jausti nežymų diskomfortą dėl oro pūtimo ir pykinimą ar norą ryti, kurį sukelia gerklėje esantis endoskopas. Plėtiklio įstūmimas į stemplę ir stemplės susiaurėjimo (striktūros) plėtimas gali būti kiek skausmingas. Endoskopija ir stemplės plėtimas netrukdo kvėpuoti. Kvėpuodami lėtai ir giliai galite lengviau atsipalaiduoti, taip sumažindami procedūros metu patiriamą diskomfortą.
Kas vyksta atlikus procedūrą? (skausmo kontrolė, slauga, siūlės)
Po procedūros būsite palydėti atgal į palatą, kurioje būsite stebimi dėl galimų komplikacijų, taip pat bus vertinamas procedūros efektyvumas, prireikus – skiriama analgetikų.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Kad būtų atstatytas reikiamas stemplės spindis ir procedūra duotų pakankamą efektą (galėtumėte nuryti skysčius ar kietą maistą), stemplės išplėtimas dažniausiai kartojamas keletą kartų, todėl ligoninėje praleistas laikas priklausys nuo procedūrų skaičiaus.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Vykstant namo anestezijos poveikis būna pasibaigęs, todėl artimųjų palyda dažniausiai nebūtina.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Turite laikytis gydytojo rekomenduotos dietos.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Reikės − pasireiškus rijimo sutrikimams arba po tam tikro gydytojo rekomenduoto laikotarpio.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: stemplės striktūros plėtimo vietoje gali prasidėti kraujavimas, tačiau dažniausiai jis negausus ir liaujasi savaime arba nesunkiai sustabdomas.
Retai pasitaikančios komplikacijos: maisto ar skysčių aspiracija (įkvėpimas) į kvėpavimo takus, kvėpavimo funkcijos sutrikimas, kvėpavimo takų uždegimas, stemplės perforacija (plyšimas). Šių komplikacijų riziką galima sumažinti nevalgant ir negeriant 6 − 8 valandas iki procedūros. Striktūros plėtimo metu gali prasidėti gausus kraujavimas, kuriam sustabdyti gali prireikti intervencinės angiografijos arba chirurginės operacijos. Endoskopijos ir stemplės plėtimo metu naudojamais instrumentais galima pradurti skylutę stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, tulžies latakuose, pažeisti šalia virškinimo trakto esančias stambias kraujagysles ar plaučių struktūras. Tai labai rimtos komplikacijos, kartais galinčios sąlygoti paciento mirtį, tačiau jos ypač retos ir dažniausiai reikalingos operacinio gydymo. Pažeidus virškinimo trakto organą galimos infekcinės komplikacijos, gydomos antibiotikais. Jeigu stemplė labai susiaurėjusi, net ir labiausiai patyrusiam specialistui gali nepavykti jos išplėsti.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Dažniausiai įprastinės veiklos galima imtis vos grįžus iš ligoninės, nebent gydytojas, atsižvelgdamas į specifinę Jūsų situaciją, rekomenduotų kitaip.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į savo palatos gydytoją ar slaugytoją, procedūrą atlikusį gydytoją arba savo šeimos gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Internete adresu http://www.kmuk.lt/klinika10/index.php, kairiajame meniu punkte paspaudę „Naudingi interneto adresai“.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.