Kokia procedūra aprašoma?
Ezofagogastroduodenoskopija ir stemplės stento įdėjimas, tai endoskopinė gydomoji procedūra, kurios metu siekiant atstatyti stemplės spindžio praeinamumą endoskopu į stemplę įstumiamas metalinis ar plastikinis stentas. Šią procedūrą atlieka specialiai parengtas ir jos išmokytas gydytojas gastroenterologas.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Stemplės stentas įdedamas tuo atveju, kai būtina išplėsti piktybinio naviko sąlygotą stemplės susiaurėjimą (striktūrą) bei palaikyti jos spindį ir kai operacinis stemplės naviko gydymas negalimas.
Alternatyvios procedūros: ezofagogastroduodenoskopija ir stemplės išplėtimas, gastrostomos (išorinės jungties su skrandžio ertme) suformavimas.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Prieš procedūrą turite būti nevalgę 6 − 8 val.
Kokia anestezija bus naudojama?
Prieš procedūrą į gerklę papurškiama lidokaino (nejautrą sukeliančio preparato) 2 % tirpalo, kad jos metu neskaudėtų gerklės ir ryklės. Jei esate alergiški minėtam vaistui, prašom apie tai įspėti procedūrą atliekantį gydytoją. Galimos dažniausios Lidokaino komplikacijos: alerginės reakcijos (bronchų spazmas, odos išbėrimas, niežėjimas, gerklės ar liežuvio patinimas, anafilaksinis šokas), cianozė, hipoksija, tachikardija, nerimas, mieguistumas, sutrikimas, kontakto vietos sudirgimas, jos parestezijos. Procedūros metu diskomfortui palengvinti Jums gali būti pasiūlyta sol. Midazolamum − nerimą mažinančio ir kiek migdančio preparato − injekcija į veną. Dažniausios komplikacijos – mieguistumas po procedūros, dezorientacija, ažitacija, todėl pageidautina pasirūpinti palyda. Retais atvejais gali išsivystyti kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Tam tikrais atvejais procedūros metu gali būti taikoma anesteziologo prižiūrima intraveninė ar intubacinė nejautra.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Numatytu laiku atvykę į Kauno klinikų Konsultacinės poliklinikos gydytojo gastroenterologo kabinetą, būsite paguldyti į Gastroenterologijos skyrių. Procedūra atliekama Endoskopijų skyriuje − į jį būsite palydėti. Skubos tvarka guldoma per Skubios pagalbos skyrių.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Procedūra trunka vidutiniškai iki 20 − 30 minučių. Stemplės stentavimas atliekamas pacientui gulint ant kairiojo šono. Jums į gerklę papurkš vietinio anestetiko, kad gerklė ir ryklė taptų nejautrios. Kad nesusižalotumėte dantų ir neperkąstumėte endoskopo, tarp priekinių dantų Jums bus įstatytas plastikinis kandiklis. Endoskopas (dažnai vadinamas gastroskopu) yra piršto storio lankstus vamdzdelio formos aparatas su įmontuota filmavimo kamera arba optine vaizdo perdavimo sistema ir šviesios šaltiniu. Kad atsivertų stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, procedūros metu per endoskopą pučiamas oras. Oro pūtimas leidžia kokybiškai apžiūrėti šiuos organus ir palengvina endoskopo stūmimą per juos. Pro endoskopo kanalą į skrandį ar dvylikapirštę žarną įkišama metalinė styga (vedlys), ant kurios, pašalinus endoskopą, užmaunama ir stemplės susiaurėjimo link stumiama stentavimo sistema − reikiamoje stemplės vietoje stentas išskleidžiamas. Stumiant endoskopą galite jausti nežymų diskomfortą dėl oro pūtimo ir pykinimą ar norą ryti, kurį sukelia gerklėje esantis endoskopas. Stentavimo sistemos stūmimo į stemplę metu galite jausti nežymų krūtinės skausmą. Endoskopija ir stemplės įdėjimas netrukdo kvėpuoti. Kvėpuodami lėtai ir giliai galite lengviau atsipalaiduoti, taip sumažindami patiriamą diskomfortą. Po procedūros stento padėtis stemplėje tikrinama atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą / rentgenokontrastinį stemplės tyrimą (pacientui išgėrus kontrastinės medžiagos).
Kas vyksta atlikus procedūrą? (skausmo kontrolė, slauga, siūlės)
Po procedūros būsite palydėti atgal į palatą, kurioje būsite stebimi dėl galimų komplikacijų, taip pat bus vertinamas procedūros efektyvumas, prireikus – skiriama analgetikų. Praėjus maždaug 4 valandoms nuo stentavimo pabaigos galima pradėti gerti skaidrius skysčius. Kad stentas neužsikimštų, pradėtas vartoti maistas turi būti minkštas, patartina gerti pakankamai skysčių.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Laikas priklausys nuo Jūsų ligos specifikos, stemplės stento įdėjimo sėkmės ir efektyvumo.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Vykstant namo anestezijos poveikis būna pasibaigęs, todėl artimųjų palyda dažniausiai nebūtina.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Namuose turite laikytis gydytojo rekomenduotos dietos – kad stentas neužsikimštų, maistas turi būti minkštas, būtina gerti pakankamai skysčių.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Pas gydytoją pakartotinai reikės apsilankyti pasireiškus rijimo sutrikimams arba po tam tikro gydytojo rekomenduoto laikotarpio.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Žinomos ir dažniau pasitaikančios komplikacijos: kraujavimas − dažniausiai jis negausus ir liaujasi savaime arba yra nesunkiai sustabdomas, stento obstrukcija (užsikimšimas) dėl netinkamo maisto ar naviko peraugimo, stento neišsiskleidimas, stento migracija (padėties pasikeitimas), gastroezofaginis refliuksas (turinio išsiveržimas iš skrandžio į stemplę).
Retai pasitaikančios komplikacijos: maisto ar skysčių aspiracija (įkvėpimas) į kvėpavimo takus, kvėpavimo funkcijos sutrikimas, kvėpavimo takų uždegimas, stemplės perforacija (plyšimas). Šių komplikacijų riziką galima sumažinti nevalgant ir negeriant 6 −8 valandas iki procedūros. Stemplės stentavimo metu gali prasidėti gausus kraujavimas, kuriam sustabdyti gali prireikti intervencinės angiografijos arba chirurginės operacijos. Procedūros metu naudojamais instrumentais galima pradurti skylutę stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, tulžies latakuose, pažeisti šalia virškinimo trakto esančias stambias kraujagysles ar plaučių struktūras. Tai labai rimtos komplikacijos, kartais galinčios sąlygoti paciento mirtį, tačiau jos ypač retos ir dažniausiai reikalingos operacinio gydymo. Pažeidus organą galimos infekcinės komplikacijos, gydomos antibiotikais.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Dažniausiai įprastinės veiklos galima imtis vos grįžus iš ligoninės, nebent gydytojas, atsižvelgdamas į specifinę Jūsų situaciją, rekomenduotų kitaip.
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į palatos gydytoją ar slaugytoją, procedūrą atlikusį gydytoją arba savo šeimos gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Internete − adresu http://www.kmuk.lt/klinika10/index.php, meniu punkte paspaudę „Naudingi interneto adresai“.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.