Kokia procedūra aprašoma?
Perkutaninė cholangiostomija / cholescistostomija, kontroliuojama ultragarsu, tai operacija, kurios tikslas − suformuoti tulžies nuotėkį iš latakų ir pašalinti tulžies sąstovį juose. Pasiekus šį tikslą, išnyksta mechaninė gelta ir užkertamas kelias komplikacijoms (tulžies latakų uždegimui, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumui).
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Dėl kai kurių ligų sutrinka tulžies nuotėkis iš kepenų į dvylikapirštę žarną. Tulžies latakuose susidaro tulžies sąstovis − tulžis patenka į kraują, pagelsta oda ir skleros, randasi odos niežulys, organizmo intoksikacija.
Mechaninė gelta gali būti gydoma naudojant endoskopinio (ERCP) stentavimo techniką ar atviros operacijos metu sujungiant plonąją žarną su tulžies latakais, tačiau šios procedūros gali būti atliekamos tik tam tikraisatvejais − kai kliūtis susidaro tulžies latakuose tarp kepenų bei dvylikapirštės žarnos ir kai jos įmanomos techniškai. Siūloma operacija šiuo metu yra tinkamiausia.
Atsisakius tulžies latakų drenavimo operacijos, mechaninei geltai progresuojant gali kilti komplikacijų (tulžies latakų uždegimas, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas), reikalausiančių skubios chirurginės intervencijos esant blogesnei Jūsų sveikatos būklei.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Kad nekiltų komplikacijų dėl taikomos anestezijos, prieš numatytą procedūrą apie 8 − 12 val. turite būti nevalgę.
Kokia anestezija bus naudojama?
Prieš operaciją Jums bus atlikta vietinė nejautra su sedacija, todėl skausmo nejausite. Gydytojas anesteziologas prieš procedūrą informuos Jus apie anestezijos rūšį ir eigą.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Operacija atliekama ligoninėje. Gastroenterologijos skyriuje Jus apžiūrės gydytojas, bus atlikti kraujo tyrimai (kraujo krešėjimo rodiklių, trombocitų skaičiaus kraujyje).
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Ultragarsu kontroliuojamos operacijos metu į kepenų tulžies latakus ar tulžies pūslę per odą įvedamas specialus vamzdelis (cholangiostominis drenas), per kurį tulžis gali tekėti į išorę. Tos pačios procedūros metu ar vėliau, taikant ultragarso ir rentgeno kontrolę, į tulžies latakus gali būti įkištas specialus išsiplečiantis pintas metalinis vamzdelis (tulžies latakų stentas), per kurį tulžis gali nutekėti į dvylikapirštę žarną. Procedūra trunka apie 1 valandą. Jos metu skausmo nejausite, nes Jums bus atlikta vietinė nejautra su sedacija.
Kas vyksta atlikus procedūrą?
Po operacijos skausmo jausti neturėtumėte, per kelias dienas gelta ir niežulys turėtų sumažėti ar išnykti visai. Atsiradusį skausmą ar kitus nemalonius pojūčius galėsite aptarti su savo gydytoju. Procedūros metu prieš įvedant cholangiostominį ar cholecistostominį dreną odoje padaromas pjūvis. Po operacijos šį pjūvį reikia tepti antiseptiniu tirpalu. Visus pooperacinės žaizdos priežiūros klausimus galite aptarti su palatos slaugytoju.
Po atliktos operacijos atsiradus pilvo skausmui, karščiavimui, geltai, privalote kreiptis į gydytoją, slaugytoją.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Kad būtų atlikti kontroliniai kraujo tyrimai ir gydantis gydytojas galėtų numatyti tolesnę gydymo ir stebėjimo taktiką, ligoninėje turėsite praleisti dar kurį laiką.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Tai priklauso nuo paciento klinikinės būklės.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Procedūros metu prieš įvedant cholangiostominį ar cholecistotominį dreną odoje padaromas pjūvis. Po operacijos šį pjūvį reikia tepti antiseptiniu tirpalu. Per drenus į drenavimo maišelį nuolat tekės tulžis, kurią reikės šalinti. Visus pooperacinės priežiūros klausimus galėsite aptarti su palatos slaugytoju.
Po operacijos atsiradus pilvo skausmui, karščiavimui, geltai, kreipkitės į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Įvertinęs Jūsų ligos eigą ir atliktas procedūras, gydantis gydytojas gali patarti atvykti konsultacijos į polikliniką ar vėl gultis į stacionarą.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Net ir tinkamai atliekamos tulžies latakų drenavimo operacijos metu ir po jos gali kilti komplikacijų, būdingų bet kokiai chirurginei intervencijai arba tik šiai operacijai. Bendrosios tulžies latakų drenavimo operacijų komplikacijos yra kraujavimas į pilvaplėvės ertmę ar išorėn operacijos metu arba po jos, operacinės žaizdos infekcija, užsitęsęs skausmas žaizdos srityje, kvėpavimo sistemos sutrikimai, plaučių arterijos tromboembolija, pilvaplėvės ertmės infekcija (pūliniai).
Specifinės šios procedūros komplikacijos yra kraujavimas arba tulžies nuotėkis į pilvaplėvės ertmę arba į išorę, cholangiostominio dreno migracija iš tulžies latakų, tulžies latakų uždegimas, progresuojanti mechaninė gelta ir kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas, vartų venos trombozė. Šioms komplikacijoms gydyti gali prireikti ir papildomų chirurginių intervencijų ar operacijų.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Įprastinės veiklos pagal savijautą galėsite imtis vos grįžę iš ligoninės, tačiau privalote vengti veiklos, kurios metu iš tulžies pūslės ar tulžies latakų gali iškristi drenas (intensyvaus sportavimo, svorio kilnojimo ir pan.).
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į gydantį gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Tinklalapyje anglų kalba www.uptodate.com
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.