Kokia procedūra aprašoma?
Perkutaninis (transhepatinis) tulžies latakų stentavimas, tai ultragarsu ir rentgenu kontroliuojama procedūra, kurios metu į tulžies latakus įstatomas specialus išsiplečiantis pintas metalinis vamzdelis − vadinamasis tulžies latakų stentas, per kurį tulžis gali nutekėti į dvylikapirštę žarną.
Kodėl ši procedūra aktuali pacientui?
Galėsite daug patogiau gyventi, nes tulžis nutekės į dvylikapirštę žarną, o ne į maišelį. Alternatyvių procedūrų nėra.
Koks pasirengimas reikalingas prieš šią procedūrą?
Kad taikomos anestezijos metu nekiltų komplikacijų, prieš numatytą procedūrą turite būti nevalgę apie 12 val.
Kokia anestezija bus naudojama?
Jums bus atlikta vietinė nejautra su sedacija. Apie jos rūšį ir eigą prieš procedūrą Jus informuos gydytojas anesteziologas.
Kur kreiptis atvykus į gydymo įstaigą? Kas vyks iki procedūros pradžios?
Numatytu laiku atvykę į Kauno klinikų Konsultacinės poliklinikos gydytojo gastroenterologo kabinetą, būsite paguldyti į Gastroenterologijos skyrių. Jus apžiūrės gydytojas, bus atlikti kraujo tyrimai (kraujo krešėjimo rodiklių, trombocitų skaičiaus kraujyje). Operacija atliekama ligoninės operacinėje.
Ar pacientas turės pasirašyti sutikimą?
Taip.
Kaip vyksta procedūra? Kiek laiko ji trunka? Ką jos metu jaučia pacientas?
Arba Jums į kepenų latakus per odą jau įvestas specialus vamzdelis − vadinamasis cholangiostominis drenas, per kurį tulžis išteka į išorę (į prie dreno esantį maišelį), arba vienos operacijos metu bus atliktos dvi procedūros: suformuota cholangiostoma ir stentuoti tulžies latakai. Cholangiostomija jau aptarta pirmesniame skirsnyje.
Tulžies latakų stentavimo metu taikant ultragarso ir rentgeno kontrolę į tulžies latakus bus įkištas specialus išsiplečiantis pintas metalinis vamzdelis − vadinamasis tulžies latakų stentas, per kurį tulžis galės nutekėti į dvylikapirštę žarną.
Procedūra trunka apie 1 valandą, jos metu skausmo nejausite, nes Jums bus atlikta vietinė nejautra su sedacija.
Kas vyksta atlikus procedūrą? (skausmo kontrolė, slauga, siūlės)
Po operacijos jausti skausmo neturėtumėte, per kelias dienas gelta ir niežulys turėtų sumažėti ar visai išnykti. Atsiradusį skausmą ar kitus nemalonius pojūčius galėsite aptarti su savo gydytoju.
Kiek laiko pacientui reikės praleisti ligoninėje?
Ligoninėje turėsite praleisti dar kurį laiką − tam, kad gydantis gydytojas galėtų įvertinti atliktus kontrolinius kraujo tyrimus ir parinkti tolesnę gydymo bei stebėjimo taktiką.
Ar vykstant namo reikalinga artimųjų palyda ir pagalbiniai prietaisai ar įranga?
Tai priklauso nuo paciento klinikinės būklės.
Kokia priežiūra reikalinga namuose?
Procedūros metu odoje padaromas pjūvis cholangiostominiam drenui. Po operacijos šį pjūvį reikia tepti antiseptiniu tirpalu. Visus pooperacinės žaizdos priežiūros klausimus galėsite aptarti su palatos slaugytoju. Pooperacinės žaizdos sugyja stacionare.
Ar reikės pakartotinai apsilankyti pas gydytoją?
Įvertinęs Jūsų ligos eigą ir atliktas procedūras, gydantis gydytojas gali patarti atvykti konsultacijos į polikliniką ar pakartotinai gultis į ligoninę.
Kokios galimos komplikacijos? Ką reikėtų daryti joms pasireiškus?
Net ir deramai atliekant tulžies latakų drenavimo operaciją, jos metu ir vėliau gali rastis komplikacijų, būdingų bet kokiai chirurginei intervencijai arba tik šiai operacijai. Bendrosios tulžies latakų drenavimo operacijų komplikacijos yra kraujavimas į pilvaplėvės ertmę ar į išorę operacijos metu arba po jos, operacinės žaizdos infekcija, užsitęsęs skausmas žaizdos srityje, kvėpavimo sistemos sutrikimai, plaučių arterijos tromboembolija, pilvaplėvės ertmės infekcija (pūliniai).
Specifinės šios procedūros komplikacijos yra kraujavimas ar tulžies nuotėkis į pilvaplėvės ertmę arba į išorę, cholangiostominio dreno migracija iš tulžies latakų, tulžies latakų uždegimas, progresuojanti mechaninė gelta ir kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas, vartų venos trombozė. Šioms komplikacijoms gydyti gali prireikti ir papildomų chirurginių intervencijų ar operacijų.
Pasireiškus komplikacijoms turite nedelsdami kreiptis į gydymo įstaigą.
Kada galima vėl imtis įprastinės veiklos, pvz., dirbti, sportuoti, vairuoti ir pan.?
Įprastinės veiklos pagal išgales galėsite imtis vos grįžę iš ligoninės, tačiau turite vengti veiklos, kurios metu iš tulžies pūslės ar tulžies latakų gali iškristi drenas (intensyvaus sportavimo, svorio kilnojimo ir pan.).
Į ką kreiptis kilus kitų klausimų?
Į gydantį gydytoją.
Kur gauti papildomos informacijos?
Tinklalapyje anglų kalba www.uptodate.com.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.