Sveika gyvensena

Mityba

BENDROSIOS SVEIKOS IR TVARIOS MITYBOS REKOMENDACIJOS

  • Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą. Augaliniuose produktuose yra vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, flavonoidų, fenolių, fitosterolių ir kitų sveikatai palankių medžiagų, kurių nėra arba yra mažai gyvūniniuose produktuose.
  • Rinkitės viso grūdo produktus – duoną, košes, dribsnius, makaronus. Juose daugiau skaidulinių bei mineralinių medžiagų ir vitaminų.
  • Kiekvieno valgio metu valgykite daržovių, vaisių ar uogų. Kas dieną rekomenduojama suvartoti bent 400–500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ar uogų, iš kurių – apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 150–200 g vaisių bei uogų. Viena daržovių, vaisių ar uogų porcija yra santykinis dydis, pvz., dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų ir pan. Geriausia vartoti šviežias daržoves, vaisius ir uogas, tačiau tinka ir troškintos, šaldytos, džiovintos.
  • Bent 2–3 kartus per savaitę vartokite ankštines daržoves (pupeles, žirnius, lęšius), kurios yra vertingi, daug augalinių baltymų turintys maisto produktai.
  • Kasdien valgykite įvairios rūšies nesūdytų riešutų (apie 30 g) ir sėklų.
  • Gyvūninius riebalus (taukus, sviestą, grietinę) bei kitus daug sočiųjų riebalų turinčius produktus (kokosų bei palmių aliejus, kietuosius margarinus) keiskite augaliniais aliejais (alyvuogių, rapsų ir kt.), turinčiais mažai šių riebalų rūgščių.
  • Ribokite produktų, turinčių transriebalų (riebalų rūgščių transizomerų), vartojimą. Skaitykite maisto produktų etiketes ir venkite tokių produktų, kurių sudedamųjų dalių sąraše įrašyta „iš dalies hidrinti riebalai“. Tai – transriebalų šaltinis. Nedideli transriebalų kiekiai natūraliai yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – riebioje jų mėsoje, pieno produktuose (svieste, riebiame sūryje, grietinėje).
  • Riebią mėsą ir mėsos produktus keiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ar paukštiena.
  • Patartina rinktis mėsą ir mėsos produktus, kuriuose riebalų kiekis neviršija 10 proc., nes iš riebios mėsos ir jos produktų gaunama daug sveikatai nepalankių sočiųjų riebalų rūgščių. Ribokite raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį iki mažiau nei 500 g per savaitę arba iki 80 g per dieną (raudona mėsa – tai kiauliena, jautiena, aviena ir ožkiena). Raudona mėsa turi kenksmingos sialo rūgšties (Neu5gc), pasižyminčios kancerogeniniu poveikiu.
  • Rinkitės mažiau perdirbtų, rūkytų, sūdytų bei konservuotų mėsos produktų. Šie mėsos produktai (dešros, dešrelės, konservai) dažniausiai turi daug sočiųjų riebalų rūgščių ir druskos, todėl juos vartoti siūloma daugiausia keletą kartų per mėnesį mažais kiekiais.
  • Rinkitės pieno produktus, kurie turi mažai riebalų, druskos ir cukraus. Patariama valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, kefyrą, pasukas, liesą nesaldintą jogurtą, rūgpienį.
  • Ribokite arba saikingai vartokite pieno produktus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, pvz., grietinėlė, grietinė, fermentiniai ir kiti riebūs sūriai.
  • Dažniau rinkitės žuvį ir žuvies produktus ir valgykite jų du tris kartus per savaitę. Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų. Iš jų bent 200 g turėtų būti riebi žuvis, pvz., lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė, turinčios daugiau omega-3 riebalų rūgščių.
  • Ribokite arba saikingai vartokite plėšriąsias žuvis (ešerys, lydeka, tunas, kardžuvė), kuriose gali būti gyvsidabrio. Šių žuvų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, žindančioms mamoms ir vaikams.
  • Bendras druskos kiekis per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, neturi būti didesnis kaip 5 g arba vienas arbatinis šaukštelis. Druską patartina vartoti tik joduotą, nes Lietuva yra geografinėje jodo trūkumo zonoje. Vietoje druskos maistą paskaninkite žolelėmis ar kitais nesūdytais prieskoniais.

Mityba turint širdies ir kraujagyslių ligas

Sisteminė apžvalga ir metaanalizė rodo, kad Viduržemio jūros regiono ir mažai riebalų turinčios mitybos programos  gali sumažinti žmonių, kuriems yra padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika,  bendro mirtingumo ir nemirtino miokardo infarkto riziką, Viduržemio jūros regiono mitybos programos taip pat gali sumažinti insulto riziką [1].

  • Mažai riebalų turinti mityba, kai bendras riebalų suvartojimas sumažintas iki 20-30 proc. suvartojamų kalorijų; sočiųjų riebalų suvartojimas sumažintas iki <10 proc. suvartojamų kalorijų.
  • Viduržemio jūros mityba – padidėjęs žuvies, vaisių ir daržovių suvartojimas; padidėjęs mononesočiųjų riebalų (pvz., alyvuogių aliejaus) suvartojimas.

Hipertenzija ir (ar) hiperlipdiemija [2,3]

Rekomenduojama DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) ar viduržemio jūros regiono mitybos pagrindas: didesnė dalis augalinės kilmės produktų (vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, viso grūdo kruopos, ankštiniai augalai), suvartoti bent 1,5 l vandens, riboti raudonos ir atsisakyti perdirbtos mėsos, vengti pridėtinių paprastųjų cukrų, esančių vaisių sultyse, saldintuose gėrimuose, saldumynuose, produktuose iš baltų miltų ir kt. bei nevartoti alkoholio.

  • Padidinti skaidulinių medžiagų kiekio suvartojimą: >30 g/d. Rinktis viso grūdo produktus (viso grūdo kruopos, viso grūdo duona ir makaronai bei tortilijos), pvz., kasdien suvartoti daugiau nei 3 g avižų beta gliukano (1,5 stikl. virtų viso grūdo avižinių dribsnių yra 3 g beta gliukanų; 1 stikl. virtų miežių yra maždaug 2,5 g beta-gliukanų). Skaidulų gausiau yra: lęšiuose (16 g per 1 stikl.), daržovėse (lapiniai kopūstai, žiediniai kopūstai ir brokoliai, kurių viename puodelyje yra vidutiniškai 5 g skaidulų), mėlynėse (4 g per 1 stikl.), avokadas (10 g per 1 stikl.)
  • Padidinti omega 3 riebalų rūgščių suvartojimą: mažiausiai 2-3 g/d. Valgyti 2-3 porc/sav. (1 porc. – 100-140 g) nesūdytas ir nerūkytas riebias žuvis (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės). Kasdien košes / salotas saikingai (1 valg. š.) praturtinti kokybišku nerafinuotu (linų sėmenų / kanapių aliejumi), linų sėmenimis / chia sėklomis / graikiniais riešutais.
  • Riboti sočiųjų riebalų (riebių sūrių, raudonos mėsos, taukų, Ghee sviesto, grietinės bei kokosų, palmių aliejaus, margarinų) ir trans riebalų rūgščių suvartojimą (esančių konditeriniuose gaminiuose kaip sausainiai, pyragai, taip pat pusfabrikačiuose kaip šaldyta pica). Ribotas neperdirbtos raudonos mėsos (jautiena, veršiena, kiauliena, ėriena, aviena, ožkiena) suvartojimas – 2 porc/sav. (1 porc. – 100 g).
  • Riboti rafinuotų grūdų produktų suvartojimą: iki 2 porc/d. (1 riek. baltos duonos, 1/2 stikl. baltų ryžių arba dribsnių).
  • Sumažinti cukraus suvartojimą (saldinti cukrumi gėrimai, sultys saldinti maisto produktai (jogurtai) ir saldumynai, medus, džiovinti vaisiai ar uogos). Vartoti ne kasdien, geriausia atisakyti, jei vartojama – retai ir mažais kiekiais. Maisto produktų etiketėse: nedidelis kiekis, kai 100 g produkto cukraus mažiau nei 5 g.
  • Alkoholio vartojimas turėtų būti nulinis, tačiau jeigu vartojama rekomenduojama neviršyti alkoholio vartojimo paros ribos: du standartiniai alkoholio vienetai (SAV) vyrams ir vienas moterims (SAV: 10 g alkoholio vienam standartiniam gėrimui, t.y. 250 ml 5 % alaus / 160 ml 8% sidro / 100 ml 12 % vyno / 70 ml 18% spirituoto vyno, aperityvo / 25 ml 40 % stipriųjų gėrimų (degtines, viskio) tuo pačiu pripažįstant, kad nėra saugios alkoholio vartojimo ribos, kad būtų išvengta hipertenzijos ir kt. pasekmių. Reikia vengti besaikio gėrimo (angl. binge drinking), kuris apibrėžiamas, kaip bent 60 g gryno alkoholio arba šešių standartinių alkoholinių vienetų suvartojimas per vieną kartą per pastarąsias 30 dienų).
  • Padidinti maisto, kuriame gausu flavonoidų (žalioji ir juodoji arbata; juodas šokoladas arba kakava,; ankštiniai augalai: avinžirniai ir sojos pupelės; vaisiai ir uogos: obuoliai, vynuogės, vyšnios, uodieji serbentai, spanguolės, citrusiniai vaisiai; daržovės: raudonieji svogūnai, artišokai, paprikos, špinatai ir lapiniai kopūstai; žolelės: krapai, petražolės ir raudonėliai; grūdai: grikiai ir kvinoja).

Daugiau akcentuojama prie hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio):

  • Sumažinti natrio vartojimą: optimalus tikslas yra <1,5 g/d, tačiau  siekiama sumažinti bent 1 g/d nuo dabartinio suvartojimo. Arba bent ne daugiau nei 2 g/d natrio (t.y ne daugiau  nei 5 g druskos – 1 arbatinis šaukštelis druskos per dieną). Natris daugiausia suvartojamas iš perdirbtų maisto produktų (rūkyta, sūdyta, konservuota mėsa / žuvis, įskaitant šoninę,  kumpį, dešreles, ikrus, konservuoti ar marinuoti patiekalai, šaldyti gaminiai, sūdyti riešutai, padažai – barbekiu, sojos, kečiupo, saldžiarūgščio, sūrio, česnakinio, Terijakio) arba naudojant druską ar prieskonių mišiniius, kurių sudėtyje yra druskos arba natrio turinčių ingredientų ruošiant maistą. Maisto produktų etiketėse: per didelis kiekis, kai 100 g produkto druskos daugiau nei 1,5 g.
  • Padidinti su maistu gaunamo kalio suvartojimą: 3,5–5 g/d. Maisto produktai, kuriuose daugiau kalio – virtos baltosios Cannellini pupelės (1200 mg/stikl.), nesūdyti virti špinatai (840 mg/stikl.), avokadai (708 mg/stikl.) ir bananai (450 mg / 1 vidutinio dydžio), burokėlių žalumynai, saldžiosios bulvės, pomidorai, apelsinai.
  • Saikingas reguliarus kavos vartojimas (iki 4 puod./d) neturi neigiamos įtakos AKS ir širdies ir kraujagyslių sistemai.
  • GalimaI naudingi gėrimai: natūraliai išspaustos burokėlių ar granatų sultys, kakava.

MAISTO SKANINIMO BŪDAI NENAUDOJANT DRUSKOS

Maisto gamyboje naudoti natūralius, druskos neturinčius:

  • žolinius prieskonius: bazilikas, lauro lapas, kalendra, ciberžoles, čili pipirai, krapai, kvapusis mairūnas, petražolės, rozmarinas, raudonėlis, šalavijas ir kt.
  • Žolinių prieskonių mišinius: pipirų mišinys (juodieji, kvapnieji pipirai, čili paprikos, ciberžoles, džiovintos garstyčių, česnako, svogūno granulės), salotų žolelių mišiniai (džiovinti krapai, petražolės, rozmarinas).
  • Kiti prieskoniai: cinamonas, karis, imbieras, gvazdikai, kardamonas.
  • Salotų padažai: itališkas (raudono vyno actas, medus, raudonos paprikos, alyvuogių aliejus), prancūziškas (obuolių sidro actas, pomidorų sultys, citrinų sultys, džiovintų garstyčių granulės, alyvuogių aliejus), garstyčių-medaus (garstyčių granulės, medus, citrinos sultys, česnakas, alyvuogių aliejus).

Mityba sergant onkologinėmis ligomis

Rekomenduojama, kad vėžiu sergančių pacientų bendros energijos sąnaudos (jei jos nėra matuojamos individualiai) būtų panašios į sveikų asmenų ir paprastai svyruotų nuo 25 iki 30 kcal/kg per dieną, baltymų suvartoti daugiau nei 1 g/kg per dieną ir, jei įmanoma, iki 1,5 g/kg. Vitaminų ir mineralų suvartojimas turėtų būti maždaug tokiais kiekiais, kaip rekomenduojama paros norma, nerekomenduojama vartoti didelių mikroelementų dozių, jei nėra specifinių trūkumų [4].

Baltymingi maisto produktai: gyvūninės kilmės – graikiškas jog., liesa varškė, varškės sūris 13-22 proc., sūris „Emmental“ ir „Parmesan“, kiaušiniai, viščiukų krūtinėlės arba šlaunelės be odos, kalakutienos krūtinėlė, lydeka, lašiša, menkė, otas, tunas. Augalinės kilmės – dž. baravykai, kviečių gemalai, lęšiai, pupelės, soja, migdolai, žemės riešutai, sezamo sėklos, linų sėmenys.

Rekomendacijos bendrai, o pagal situaciją galima didinti – 2-3 porcijos pieno produktų kasdien:

1 porcijos dydis: 1 stikl. pieno/rūgpienio / 3 šaukšt. nat. jogurto / 40 g sūrio /  1/2 stikl. varškės; 2-3 porcijos baltymingų maisto produktų:  1 porcijos dydis: 2 kiaušiniai, delno dydžio pagaminta mėsa (iki 100 g) ar žuvis (140 g), 1/2 stikl. virtų pupelių / avinžirnių / lęšių.

  • Didinti suvartojamų produktų kiekį, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių (skumbrė, lašiša, silkė, austrės, sardinės, linų sėmenys, chia sėklos, graikiniai riešutai) bei mažinti suvartojamus produktus, kuriuose gausu omega-6 riebalų rūgšių (rapsų, saulėgrąžų aliejai, riebaluose virtas maistas, majonezas, padažai). Omega-3 r.r. mažina IL-6 mediatorių kiekį, gerina apetitą, didina suvartojamos energijos kiekį, didina svorį, didina liesąją kūno masę, didina fizinę ištvermę, didina priešvėžinio gydymo efektyvumą, slopina pašalinius chemoterapijos poveikius, veikia neuroprotektiškai. Jei paciento mityboje vyrauja maistas, kuriame nėra omega-3 r.r., rinktis papildų forma, dozė – 2 g/d. eikozapentaeninės rūgšties (EPR).
  • Pacientams, sergantiems nutukimu aktyvaus gydymo metu negalima laikytis jokių svorį mažinančių dietų. Jiems labai svarbu kiekvieno valgymo metu gauti pakankamą kiekį baltymų, kuris užtikrintų gydymo efektyvumą ir organizmo galimybes prisidėti prie kovos prieš ligą. Pacientams su mitybos nepakankamumu ar jo rizika ypatingai nerekomenduojami dietų apribojimai, galintys sumažinti energijos suvartojimą.
  • Aktyvaus gydymo metu nerekomenduojama laikytis neutropeninės dietos.

Patarimai pacientui, kaip padidinti suvartojamo maisto kiekį, jei pacientas valgo namuose ar iš namų atneštą maistą:

  • Visada su savimi turėkite mėgstamo maisto, kurio nereikia ruošti ir galite tuoj pat suvalgyti, kai tik yra noras.
  • Paprašykite artimųjų, kad jie jums atneštų mėgstamo ar norimo maisto, kuris būtų vizualiai patrauklus, iš karto valgomas, patogiai supakuotas.
  • Kai tik galite valgyti, reikia rinktis maistą, turtingą baltymais ir kalorijomis.
  • Bandykite valgyti rytais. Pirmas maistas gali būti neišlipus iš lovos, tam kad pabudinti virškinamąjį traktą, geriau jaustis ilgesnę dienos dalį. Prie lovos turėkite užkandžių, kurių bent kelis kąsnius paragaukite vos prabudę.
  • Valgykite mažomis porcijomis, bet dažnai (5-8 valgymai per dieną). Nedarykite ilgų pertraukų ir vienu kartu nesuvalgykite didelio maisto kiekio.
  • Jei yra dienų, kada labai nesinori valgyti, gerkite daug skysčių. Tiek skysčiai, tiek skystas maistas gali būti ypač praturtintas baltymais, kalorijomis su vitaminais ir mikroelementais. Jei apetitas yra, stenkitės skysčius atskirti nuo valgio, gerkite 30-60 min prieš valgį ar po valgio. Taip neužimsite skrandžio tūrio skysčiais, daugiau vietos liks maistui.
  • Vėsus, šaltas maistas dažnai geriau toleruojamas, kelia mažiau nemalonių virškinamojo trakto reiškinių.
  • Kai nėra apetito, rinkitės maistą, kokio tuo metu norisi – saldaus, rūgštaus, aštraus ar kokio kito skonio.
  • Venkite intensyvių kvapų, riebaluose virto maisto, kurie gali sumažinti apetitą, apsunkinti virškinimą.
  • Labai svarbu burnos higiena ir skausmo mažinimas, kad valgymas ir kramtymas būtų malonus ar bent jau neskausmingas.

Kai kurie mitybos pokyčiai gali padėti valdyti šalutinį poveikį pradėjus gydymą:

  • Apetito praradimas. Visą dieną valgykite mažesnėmis patiekalų porcijomis ir rinkitės maistingus užkandžius.
  • Vidurių užkietėjimas. Gerkite daugiau vandens, įtraukite daugiau ląstelienos (skaidulų) turinčių produktų (pridėkite daržovių, pupelių, viso grūdo produktų).
  • Viduriavimas. Rinkitės maistą ar gėrimus su natriu (sportiniai gėrimai arba sultinys) ir kaliu (bananai, avokadai ir visos natūralios vaisių sultys), sumažinkite ląstelienos turinčių produktų suvartojimą (pupelės, vaisiai, daržovės, viso grūdo produktai).
  • Skonio praradimas. Išbandyti naujus maisto produktus su skirtingais prieskoniais ar marinatais. Taip pat galite pridėti stiprių skonių, pavyzdžiui, citrinos ar laimo sulčių.
  • Pykinimas. Galima sučiulpti citrinos griežinėlį, gerti imbiero arbatą ar valgyti imbiero gabalėlius.

Kokių maisto produktų reikėtų vengti gydant vėžį?

Rafinuoto, perdirbto maisto, kepto maisto, kuriame yra daug hidrintų aliejų, kurie didina sisteminį lėtinį uždegimą. Kadangi vėžiu sergančių žmonių imuninė sistema dažnai yra pažeista, vengti maisto, kuris kelia pavojų susirgti per maistą plintančiomis ligomis, įskaitant: lengvai virta arba žalia žuvis, suši, minkštai virti kiaušiniai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra žalių kiaušinių, nepasterizuoti sūriai ir pieno produktai, neplauti vaisiai ar daržovės.

Parengta remiantis Lietuvos dietologų leidiniu “Mitybos terapija aktyviuoju priešvėžinio gydymo metu”

Mitybos racione rekomenduojama:

Karotinoidai – randami geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos vaisiuose ir daržovėse.

Elago rūgštis – polifenolis, randamas daugelyje uogų ir kituose augaliniuose maisto produktuose.

Flavonoidai – randami įvairiuose maisto produktuose, įskaitant citrusinius vaisius ir žaliąją arbatą.

Resveratrolis – daugiausia randamas vynuogėse.

Gliukozinolatai – randami kryžmažiedėse daržovėse, brokoliuose, daiguose, kopūstuose ir lapiniuose kopūstuose.

Fitoestrogenai – randami sojoje, ankštiniuose augaluose ir tam tikrose sėklose.

Mityba turint psichikos sveikatos sutrikimus

  • Rekomenduojama viduržemio jūros regiono mityba.
  • Vengti  raudonos mėsos, perdirbtų mėsos ir žuvies gaminių, sviesto, riebaus sūrio, pridėtinio cukraus, konditerijos gaminių alkoholio vartojimo.
  • Padidinti skaidulinių medžiagų kiekio suvartojimą. Rinktis viso grūdo produktus (viso grūdo kruopos, viso grūdo duona ir makaronai bei tortilijos). Skaidulų gausiau yra: lęšiuose (16 g per 1 stikl.), daržovėse (lapiniai kopūstai, žiediniai kopūstai ir brokoliai, kurių viename puodelyje yra vidutiniškai 5 g skaidulų), mėlynėse (4 g per 1 stikl.), avokade (10 g per 1 stikl.)
  • Padidinti omega 3 riebalų rūgščių suvartojimą. Valgyti 2-3 porc/sav. (1 porc. – 100-140 g) nesūdytas ir nerūkytas riebias žuvis (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės). Kasdien košes / salotas saikingai (1 valg. š.) praturtinti kokybišku nerafinuotu (linų sėmenų / kanapių aliejumi), linų sėmenimis / chia sėklomis / graikiniais riešutais.
  • Padidinti prebiotikų ir probiotikų suvartojimą. Prebiotikai: skaidulų turintys produktai, o probiotikai (fermentuoti maisto produktai, tokie kaip jogurtas (su aktyviomis kultūromis), kimchi, rauginti kopūstai, miso, tempeh, kefyras ir kombucha).
  • Nerekomenduojamas mėsos atsisakymas, griežta veganiška dieta.

Maisto papildai [5,6]:

  • Cinko papildai sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija turėjo teigiamą poveikį depresijos simptomatikai.
  • Jonažolė rekomenduojama kaip pirmos eilės gydymas lengvo sunkumo depresijos ir kaip antros eilės vidutinio sunkumo depresijos gydymas. Jonažolės preparatus derinant su serotoninerginiais vaistais reikia atsargiai, nes yra neaiški serotonino sindromo rizika.

Mityba sergant cukriniu diabetu

Rekomenduojama Viduržemio jūros regiono mityba arba augalinio pagrindo mityba: didesnė dalis augalinės kilmės produktų. Trūkumas, skatinantis ligos vystymąsi: vitamino B9, chromo (kurio yra maisto produktuose: avižos, bulvės, brokoliai, vynuogės, pupelės). Jei CD yra gydomas metforminu atsižvelgti dėl vitamino B12 trūkumo [7].

  • Padidinti skaidulinių medžiagų kiekio suvartojimą: >30 g/d. Rinktis viso grūdo produktus (viso grūdo kruopos, viso grūdo duona ir makaronai bei tortilijos), pvz., kasdien suvartoti daugiau nei 3 g avižų beta gliukano (1,5 stikl. virtų viso grūdo avižinių dribsnių yra 3 g beta gliukanų; 1 stikl. virtų miežių yra maždaug 2,5 g beta-gliukanų). Skaidulų gausiau yra: lęšiuose (16 g per 1 stikl.), daržovėse (lapiniai kopūstai, žiediniai kopūstai ir brokoliai, kurių viename puodelyje yra vidutiniškai 5 g skaidulų), mėlynėse (4 g per 1 stikl.), avokadas (10 g per 1 stikl.)
  • Padidinti omega 3 riebalų rūgščių suvartojimą: mažiausiai 2-3 g/d. Valgyti 2-3 porc/sav. (1 porc. – 100-140 g) nesūdytas ir nerūkytas riebias žuvis (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės). Kasdien košes / salotas saikingai (1 valg. š.) praturtinti kokybišku nerafinuotu (linų sėmenų / kanapių aliejumi), linų sėmenimis / chia sėklomis / graikiniais riešutais.
  • Riboti sočiųjų riebalų (riebių sūrių, raudonos mėsos, taukų, Ghee sviesto, grietinės bei kokosų, palmių aliejaus, margarinų) ir trans riebalų rūgščių suvartojimą (esančių konditeriniuose gaminiuose kaip sausainiai, pyragai, taip pat pusfabrikačiuose kaip šaldyta pica). Ribotas neperdirbtos raudonos mėsos (jautiena, veršiena, kiauliena, ėriena, aviena, ožkiena) suvartojimas – 2 porc/sav. (1 porc. – 100 g).
  • Riboti rafinuotų grūdų produktų suvartojimą: iki 2 porc/d. (1 riek. baltos duonos, 1/2 stikl. baltų ryžių arba dribsnių).
  • Sumažinti cukraus suvartojimą (saldinti cukrumi gėrimai, sultys saldinti maisto produktai (jogurtai) ir saldumynai, medus, džiovinti vaisiai ar uogos). Vartoti ne kasdien, geriausia atisakyti, jei vartojama – retai ir mažais kiekiais. Maisto produktų etiketėse: nedidelis kiekis, kai 100 g produkto cukraus mažiau nei 5 g.
  • Alkoholio vartojimas turėtų būti nulinis, tačiau jeigu vartojama rekomenduojama neviršyti alkoholio vartojimo paros ribos: du standartiniai alkoholio vienetai (SAV) vyrams ir vienas moterims (SAV: 10 g alkoholio vienam standartiniam gėrimui, t.y. 250 ml 5 % alaus / 160 ml 8% sidro / 100 ml 12 % vyno / 70 ml 18% spirituoto vyno, aperityvo / 25 ml 40 % stipriųjų gėrimų (degtines, viskio) tuo pačiu pripažįstant, kad nėra saugios alkoholio vartojimo ribos, kad būtų išvengta hipertenzijos ir kt. pasekmių. Reikia vengti besaikio gėrimo (angl. binge drinking), kuris apibrėžiamas, kaip bent 60 g gryno alkoholio arba šešių standartinių alkoholinių vienetų suvartojimas per vieną kartą per pastarąsias 30 dienų).
  • Kasdien suvartoti  2 porcijas vaisių / uogų ( 1 porcija: (apie 80 g): 2 slyvos / 2 kiviai / 3 abrikosai / 7 braškės / 14 vyšnios / 1 vid.dydžio obuolys  / kriaušė / pusė greipfruto / 1 griežinėlis meliono (5 cm) / 2 griežinėliai mango (5 cm) ir 3-4 porcijas daržovių ( 1 porcija: (apie 80 g): 1 stikl. lapinių daržovių arba 1/2 stikl. kitokių daržovių arba 1 vid. dydžio pomidoras ar 7 vyšniniai pomid.)

Mityba turint podagra

  • Ištikus podagros priepuoliui patariama gerti daug (2–3 l/p) skysčių (geriausia negazuoto mineralinio vandens).
  • Sergant šia liga rekomenduojama vengti: subproduktų (kepenų, inkstų ir pan.); raudonos mėsos (jautienos, ėrienos ir kiaulienos); jūros gėrybių (ančiuvių, vėžiagyvių, sardinių, tunų); daug purino turinčių daržovių (šparagų, špinatų) ir ankštinių; alkoholio (alaus ir distiliuotų gėrimų); saldaus maisto ir gėrimų; natūralių vaisių sulčių. Apribojus šių produktų vartojimą arba visiškai jų atsisakius, sergantieji podagra gali pagerinti savo sveikatos būklę.
  • Geriausias maistas sergant podagra: mažai riebūs ir neriebūs pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir varškės sūris; švieži vaisiai ir uogos (rekomenduojamos vyšnios) ir daržovės (išskyrus špinatus ir šparagus); riešutai, riešutų sviestas ir grūdai; augalinės kilmės aliejus (alyvuogių, linų sėmenų, kanapių); bulvės, rudieji ryžiai,  viso grūdo duona ir makaronai; kiaušiniai (svarbu vartoti saikingai); žuvis ir vištiena.
  • Naudinga vitaminas C, gali padėti sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje. Vitamino C turintys maisto produktai: uogos ir vaisiai – erškėtuogės, juodieji serbentai, kiviai, braškės, apelsinai, citrinos, greipfrutai, raudonieji serbentai, mandarinai, obuoliai, goji; daržovės – saldžiosios paprikos, įvairių rūšių kopūstai, kaliaropės, pomidorai, ridikėliai, ropės, bulvės, salotos; prieskoniai – petražolių lapai, krapai, svogūnų laiškai, porai. Naudinga gali būti ir kofeino turinti kava, tačiau ją vartoti taip pat reikėtų saikingai.

Mityba turint anemija

Mitybos racioną papildyti maisto produktais turtingais geležimi:

  • Maisto produktai, turintys daug (3 – 6 mg/100g) hemo geležies: virta jautiena, virta kalakutiena;
  • Maisto produktai, turintys vidutinį kiekį (1 – 3 mg/100g) hemo geležies: vištiena, otas, juodaodė menkė, ešerys, lašiša, kiauliena, veršiena;
  • Maisto produktai, turintys labai daug (> 6 mg/100g) nehemo geležies: tofu, soja, baltosios pupelės, moliūgų, sezamo sėklos, sėmenys, aguonos, saulėgrąžų branduoliai, pistacijos, kviečių sėlenos;
  • Maisto produktai, turintys daug (3 – 6mg/100g) nehemo geležies: Limos pupelės, raudonosios pupelės, skaldyti žirneliai, avinžirniai, džiovinti abrikosai, figos, graikiniai riešutai, rugiai,brokoliai, avižų dribsniai;
  • Maisto produktai, turintys vidutinį kiekį (1 – 3 mg/100g) nehemo geležies: žemės riešutai, karijų riešutai, migdolai, anakardžiai, razinos, džiovintos slyvos, žalioji paprika, grikių kruopos, miežių kruopos.

Kiekvieno pagrindinio valgymo metu, kai suvartojama daugiausiai maisto produktų turinčių geležies, suvartoti vitamino C turinčių produktų: uogos ir vaisiai – erškėtuogės, juodieji serbentai, kiviai, braškės, apelsinai, citrinos, greipfrutai, raudonieji serbentai, mandarinai, obuoliai, goji; daržovės – saldžiosios paprikos, įvairių rūšių kopūstai, špinatai, kaliaropės, pomidorai, ridikėliai, ropės, bulvės, salotos; prieskoniai – petražolių lapai, krapai, svogūnų laiškai, porai.

• Organizmui įsisavinti Fe trukdo kava, arbata (joje esantys taninai), pienas ir jo produktai.

Fe preparatų nevartoti kartu su maistu, mažinančiu jų absorbciją, gerti 2 val. prieš arba 4 val. po antacidinių vaistų vartojimo. Fe preparatus geriausia gerti valandą prieš valgį arba 2 valandos po valgio.

• Fe preparatai -> obstipacijos, tad rekomenduojama valgyti daugiau skaudulų turinčių maisto produktų, per dieną išgerti ne mažiau kaip 2 l vandens.

Mityba turint hipotirozę

Bendri subalansuotos mitybos principai, papildomai atsižvelgti į jodo ir seleno suvartojimą. Vartoti žuvį, jūros gėrybes, antioksidantų turinčių produktų. Vengti raudonos mėsos, druskos pertekliaus, sojos produktų, goitrogeninių daržovių (tokios kaip brokoliai, kopūstai, Briuselio kopūstai, ropės, kalafiorai) arba jas tinkamai apdorokite  (garinimas, virimas ar fermentavimas gali sumažinti goitrogenų kiekį).

  • Seleno (rekomenduojama paros norma: 55 μg) turi jūros gėrybės bei organinė mėsa, taip pat jo yra duonoje, grūduose, žuvyje, paukštienoje, kiaušiniuose bei braziliškuose riešutuose (bertoletijose).
  • Jodas maisto produktuose (rekomenduojama paros norma: 150 μg): 100g menkė (75-139 μg); plekšnė (122-169 μg); austrės, krevetės, džiovinti jūros kopūstai, 3g joduota druska (jodo RPN).
  • Cinko turi vėžiagyviai, ankštiniai, jautiena, kanapių, moliūgų, saulėgrąžų sėklos, anakardžiai.

Vartojantiems L-TIROKSINĄ – kalcio ir geležies turintys maisto produktai trukdo levotiroksino absorbcijai, daryti 4 val. pertrauką tarp maisto ir vaistų vartojimo.

Pirkdami joduotą druską: optimaliausias jodo kiekis yra 20-40 mg kilograme druskos; nepažeista pakuotė; kalio jodatas (KJO3) yra stabilesnis nei kiti jodavimui naudojami komponentai. Jo mažiau suyra gaminant maistą ar laikant druską, parsinešus namo, joduotą druską laikyti sandariai uždarytuose induose. Atvirame inde laikant druską, jodas gali suirti; į patiekalus joduotos druskos dėti baigiant juos ruošti – virti ar kepti, nes jodo junginiai karštyje skyla.

Rekomenduojamų maisto produktų suvartojimas porcijomis

Gyvensenos medicinos atmintinė. Maisto produktų pasirinkimai

Gyvensenos medicinos atmintinė. Sveikatai palanki mitybos lėkštė

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.