Sveika gyvensena

Rūkymas

 

Rūkymo sukeliamos ligos ir sveikatos sutrikimai

Nuotaikos reguliavimas. Klaidingai gali atrodyti, kad parūkius pagerėja nuotaika, tačiau tyrimai rodo, kad malonumo jausmas atsiranda dėl išnykusių nikotino abstinencijos simptomų.

Nerimas ir nervingumas. Ilgiau neparūkius asmuo darosi nervingas, nekantrus. Padidėja nerimo jausmas.

Bronchitas. Didesnė bronchito rizika. Taip pat didėja plaučių uždegimo, tuberkuliozės ir kitų plaučių ligų rizika.

LOPL. Rūkymas sukelia 8 iš 10 lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) atvejų. Liga nepagydoma, tačiau jos progresas ženkliai sumažėja metus rūkyti.

Širdies ligos. Rūkančio rizika susirgti kardiovaskulinėmis ligomis yra 2 kartus didesnė. 25 % mirčių nuo širdies ligų yra susiję su rūkymu. Pasyvus rūkymas gali padidinti širdies ligų riziką 25–30 %.

Cholesterolio kiekis. Dėl rūkymo mažėja gerojo cholesterolio (DTL) kiekis kraujyje, didėja blogojo cholesterolio kiekis.

Kraujo krešėjimas. Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų (krešėjimo ląstelių) sulipimą.

Susiaurėjusios kraujagyslės. Dėl nikotino poveikio susiaurėja kraujagyslės, širdžiai tampa sunkiau pumpuoti kraują, pakyla arterinis kraujo spaudimas.

Imuninė sistema. Rūkymas slopina imuninę sistemą. Rūkantys asmenys dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

Diabeto komplikacijos. Rūkantys asmenys turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu. Rūkant didėja insulino rezistencija. Diabetu sergantys ir rūkantys asmenys turi didesnę ligos komplikacijų tikimybę (kepenų ligos, širdies ligų ir t.t.)

Regos sutrikimai. Didėja rizika išsivystyti regos nervo optiniam neuritui, kataraktai. Dūmai gali sukelti ir alerginį konjuktyvitą.

Odos senėjimas. Rūkant spartėja odos senėjimas. Rūkymas sutrikdo odos atsinaujinimo procesus, atsiranda ankstyvos raukšlės, veido oda pilkėja, gali atsirasti grublėta tekstūra.

Plaučių vėžys. Rūkymas sukelia apie 80–90 % visų plaučių vėžio atvejų. Tikimybė susirgti iki 20 kartų didesnė negu nerūkančio asmens.

Gimdos kaklelio vėžys. Rūkymas didina gimdos kaklelio vėžio riziką du kartus. Rizika yra siejama su ilgalaikiu ir intensyviu rūkymu.

Kitos onkologinės ligos. Rūkymas ir tabako dūmai didina riziką susirgti gerklės ir burnos, inkstų, skrandžio, šlapimo pūslės, kasos vėžiu, kraujo vėžiu – mieloleukemija.

Nemalonus kvapas. Tabako dūmai nusėda ant paviršių, įsigeria į odą, plaukus, drabužius, baldus.

Nesveiki dantys. Geltonuoja dantys, išdžiūva burnos gleivinė, nepasišalina bakterijos. Didėja infekcijų ir kitų dantų ligų rizika.

Skonio ir kvapo sutrikimai. Cigarečių dūmuose esantys chemikalai toksiškai veikia kvėpavimo epitelį. Dalis iškvepiamų dervų nusėda ryklėje, silpnina uoslę ir skonio pojūtį.

Blogas apetitas. Dėl susilpnėjusių nervų galūnėlių rūkantis asmuo nepilnai jaučia maisto skonį, gali blogėti apetitas.

Pageltę pirštai. Nuo pastovaus sąlyčio su cigaretėmis ir jose esančias chemikalais pagelsta pirštai ir nagai.

Nevaisingumas. Rūkymas kenkia abiejų lyčių vaisingumui. Padariniai būna trumpalaikiai ir ilgalaikiai.

Erekcijos sutrikimai. Dėl poveikio kraujotakai, rūkymas sukelia erekcijos susilpnėjimą. Rūkymas taip pat turi įtakos testosterono koncentracijai.

Ankstyva menopauzė. Rūkančioms moterims menopauzė prasideda anksčiau. Rūkančios moterys taip pat dažniau patiria karščio bangas.

Nėštumo komplikacijos ir rizika naujagimiams. Rūkymas gali padidinti persileidimo tikimybę iki 25 %. Rūkymas taip pat ženkliai didina mažo svorio naujagimio, perinatalinės mirties, priešlaikinio gimdymo, placentos komplikacijų ir apsigimimų riziką.

Rūkymo metimo nauda

Po 1  dienos nerūkymo: plaučiai išsivalo nuo anglies monoksido.

Po 2 dienų nerūkymo: organizme nebelieka nikotino, pagerėja skonio ir kvapo pojūčiai.

Po 3 dienų nerūkymo: darosi lengviau įkvėpti, mažiau dūstama atliekant fizinę veiklą.

Po 2 sav– 3 mėn. nerūkymo: toliau gerėja plaučių funkcija, pradeda mažėti infarkto rizika.

Po 1 metų nerūkymo: perpus sumažėja širdies ligų rizika.

Po 5 metų nerūkymo: insulto rizika yra tokia pati kaip niekada nerūkiusio asmens.

Po 10 metų nerūkymo: perpus sumažėja plaučių vėžio ir kitų onkologinių ligų rizika, širdies ligų rizika tampa tokia pati kaip niekada nerūkiusio asmens.

Metimo rūkyti planas

Pagrindiniai metimo rūkyti plano punktai:

1. Metimo rūkyti data. Nustatykite konkrečią dieną per dvi savaites, nuo kurios jūs neberūkysite nei dūmo. Meti- mas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų nikotino vartojimo produktų.

2. Pagalbinės priemonės. Informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, kad ketinate mesti rūkyti. Pakal- bėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtumėte taikyti. Apsvarstykite dalyvavimą grupinėse, individualiose konsultacijose arba konsultacijas telefonu, elektroniniu paštu.

3. Pasirenkite iššūkiams. Numatykite, su kokiais fiziniais ir psichologiniais iššūkiais susidursite, ir suplanuokite, kaip juos įveiksite. Labai svarbu numatyti konkrečius veiksmus, kuriuos darysite, kai kils stiprus noras parūkyti. Dauguma žmonių atkrenta pirmomis savaitėmis, nes būna nepasirengę arba yra sau išsikėlę nerealistinius lūkesčius, pvz., kad mesti rūkyti bus lengva. Jeigu būtų lengva, rūkančių žmonių nebūtų.

4. Paruoškite savo aplinką. Išmeskite cigaretes, pelenines, kitus tabako, nikotino vartojimo produktus. Išvalykite ir išvėdinkite namus, automobilį.

5. Gydymo planas. Jeigu nuspręsite vartoti medikamentus, kartu su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu sudarykite aiškų gydymo planą: kada pradėsite vartoti medikamentus, kokiomis dozėmis, kokia bus naudojimo trukmė, kada peržiūrėsite, ar skirti medikamentai jums tinka ir pan.

MANO METIMO RŪKYTI PLANAS

Metimo rūkyti data: ___________________________________________

Pagrindinės priežastys, kodėl metu rūkyti:

1.______________________________________________________________________________

2.______________________________________________________________________________

3. ______________________________________________________________________________

Pagrindinės situacijos, kai bus sunku nerūkyti, ir kaip jas spręsiu:

1 situacija: ________________________________________________________________________

1 sprendimas: _____________________________________________________________________

2 situacija: ________________________________________________________________________

2 sprendimas: _____________________________________________________________________

3 situacija: ________________________________________________________________________

3 sprendimas: _____________________________________________________________________

Kokia pagalba naudosiuosi

MEDIKAMENTINIS GYDYMAS. Kada ir kokius medikamentus vartosiu: ______________________________________________

GRUPINĖS KONSULTACIJOS. Kada ir kur lankysiu grupinius užsiėmimus: ____________________________________________

INDIVIDUALIOS KONSULTACIJOS. Kur ir kokiu grafiku lankysiu konsultacijas: __________________________________________

Mano motyvuojanti žinutė

Strategijos, kaip elgtis, kai užeina stiprus noras rūkyti

1. Kognityvinės strategijos. Užėjus stipriam norui parūkyti, galima skirti kelias minutes ir išvardyti teigiamus atsisakymo rūkyti aspektus, pavyzdžiui, pagerėjusi sveikata ir išvaizda, pasitikėjimo savimi jausmas, sutaupytos lėšos, ir pagalvoti apie neigiamus rūkymo aspektus, pavyzdžiui, blogas kvapas iš burnos ir nuo drabužių, blogas pavyzdys vaikams, jau įdėtų pastangų iššvaistymas, rizika sveikatai. Užėjus potraukiui rūkyti, šios ir kitos mintys gali padėti metančiam rūkyti asmeniui susikaupti, nurimti, galvoti apie užsibrėžtą tikslą, o ne tuo metu kylančias emocijas ir jausmus.

2. Būti užsiėmusiam. Susiplanuoti, kaip bus leidžiamas laikas, kurį anksčiau asmuo leido rūkydamas. Nuobodžiavimas gali būti stiprus rūkymą skatinantis veiksnys, tad jo reikėtų stengtis išvengti. Metantiems rūkyti asmenims gali padėti nauja veikla, naujo pomėgio susiradimas, fizinis aktyvumas, bendravimas su nerūkančiais asmenimis. Taip pat galima rekomenduoti nešiotis knygą ar galvosūkių žurnalą – tiems momentams, kai negalima užsiimti jokia veikla.

3. Laikyti užiimtas rankas. Kai kurie asmenys pasiilgsta fizinių rūkymo judesių ir lytėjimo pojūčio rankose. Tokiais atvejais gali padėti žaidimai su streso kamuoliuku, sąvaržėlės, pieštuko ar šiaudelio laikymas rankose, kita veikla su rankomis (piešimas, sodininkystė, dienoraščio rašymas).

4. Turėti sveikų užkandžių. Daug metančių rūkyti asmenų teigia dažniau norintys užkandžiauti. Taip gali būti, nes pasiilgstama lytėjimo pojūčio prie lūpų, padidėja apetitas. Metant rūkyti rekomenduojama pasirūpinti mėgstamų sveikų užkandžių atsargomis. Tai gali būti morkų ar kitų daržovių lazdelės, becukriai saldainiai, kramtomoji guma (be nikotino arba su nikotinu), batonėliai ir pan. Tyrimai rodo, kad kramtomoji guma gali palengvinti kai kuriuos abstinencijos simptomus. Kad dažnas užkandžiavimas netaptų įpročiu, vietoj rūkymo pertraukėlių galima susiplanuoti ir sąmoningai skirti laiko pasidaryti užkandžio pertraukėlę.

5. Taikyti atsipalaidavimo technikas. Planuojant mesti rūkyti rekomenduojama apsvarstyti ir pasipraktikuoti kitų streso valdymo ir įveikimų būdų, kaip atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai ir (arba) meditacija. Metantis rūkyti asmuo turėtų pats pagalvoti ir nuspręsti, kokius streso įveikimo ar palengvinimo būdus norėtų išbandyti.

Pagalba norint mesti rūkyti

Individualias ir grupines konsultacijas vykdo:

  • Jūsų šeimos gydytojas. Šeimos gydytojas gali jums patarti įvairiais metimo rūkyti klausimais, skirti medikamentinį gydymą arba nukreipti pas kitą metimo rūkyti specialistą.
  • Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Respublikiniame priklausomybės ligų centre gali- te gauti individualias specialistų konsultacijas, gydytojai gali skirti medikamen- tinį gydymą ir teikti pagalbą viso metimo rūkyti proceso metu. Respublikinio priklausomybės ligų centro svetainės adresas internete https://www.rplc.lt.
  • Kai kurių savivaldybių visuomenės sveikatos biurai organizuoja pagalbos metantiems rūkyti grupes. Vykdomi grupiniai užsiėmimai, paremti kognityvinės elgesio terapijos pratimais ir dėmesingumo lavinimui skirta sąmoningumo praktika, kurių metu individualiai aptariamas rūkymo nutraukimo planas. Daugiau informacijos ieškokite savo miesto visuomenės sveikatos biuro internetinėse svetainėse arba kreipkitės į biurą tiesiogiai.
  • Nacionalinės metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija, kur gyventojai gali gauti nemokamas metimo rūkyti konsultacijas, tel nr.: 1819
  • Vaistinių darbuotojai gali patarti ir padėti renkantis pakaitinės nikotino terapijos produktus, tokius kaip transderminiai nikotino pleistrai, kramtomosios gumos, burnos gleivinės purškalai ir pan.

Informacijos šaltiniai internete:

Interneto svetainė nerūkysiu.lt (adresas internete https://nerukysiu.lt). Šiame puslapyje rasite informacijos apie rūkymo žalą ir metimo rūkyti naudą, patarimus, kaip įveikti norą rūkyti, galėsite atlikti priklausomybės lygio vertinimo testą, rasti pagalbą metant rūkyti teikiančių įstaigų kontaktus, pasinaudoti kita mokomąja medžiaga bei užduoti klausimą specialistui.

Leidinys “Ką verta žinoti atsisveikinant su tabaku” https://www.rplc.lt/publications/ka-verta-zinoti-atsisveikinant-su-tabaku-rekomendacijos-ir-patarimai-norintiems-atsisakyti-rukymo/

Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.  Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Informacija skirta asmeninėms reikmėms ir negali būti keičiama, atkuriama arba platinama, negavus rašytinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų leidimo.